Vasario 15-ąją alsėdiškiams iškilmingai pranešta, kad jų miestelio gimnazijai suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus vardas.
Vardas įpareigoja
Džiugi žinia, kad nuo šių metų Alsėdžių gimnazija pavadinta S. Narutavičiaus vardu, paskelbta nuskambėjus „Tautiškai giesmei“. Atidengti tai bylojančią lentelę pakviestas mokyklos direktorius Leonas Mockūnas, meras Audrius Klišonis ir Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Tomas Žlibinas.
Kai dvasininkas pašventino lentelę ir palaimino mokymo įstaigos bendruomenę, orą suvirpino Žemaitijos šaulių sąjungos 8-osios rinktinės garbės skyriaus salvės už Lietuvos valstybę, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją, kovotojus už šalies nepriklausomybę.
Mokiniai, mokytojai ir kiti šventės dalyviai, įžengę į mokyklą, stabtelėjo prie parodos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. Trumpai apie ekspoziciją ir šią iškilią asmenybę papasakojo lietuvių kalbos mokytoja Milda Rekašienė.
Prieš pradėdama pasakojimą, pedagogė svarstė, ar jai kalbėti žemaitiškai, nes S. Narutavičius su visais šnekėdavęs būtent taip.
Parodos nuotraukose užfiksuoti signataro tėvai Jonas ir Viktorija Narutavičiai. M. Rekašienė atkreipė dėmesį, kad S. Narutavičius turėjo 15 metų vyresnį brolį Kazimierą. Jis atstojo Stanislovui tėvą, nes šis mirė, kai būsimajam signatarui buvo ketveri. Kitose fotografijose pavaizduotas pats S. Narutavičius su žmona Joana.
Kaip pasakojo mokytoja, susituokę jaunieji Narutavičiai gyveno Lenkijoje, o 1904-aisiais įsikūrė Brėvikių dvare. 1905 m. S. Narutavičius įsteigė „Alsėdžių respubliką“, Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą Kauno gubernijos savivaldos instituciją – zemstvą. Tais pačiais metais signataras dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.
Narutavičiai rūpinosi švietimu, tad grįžę į Žemaitiją jie įkūrė klasę, kurioje buvo mokomi vaikai. 1907 m. J. Narutavičienė Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją, 1909 m. S. Narutavičius Alsėdžiuose – berniukų gimnaziją. „Jų pavyzdžiu pasekė ir kiti“, – sakė M. Rekašienė.
Parodoje eksponuojama visų Nepriklausomybės Akto signatarų, dokumentų nuotraukos. Užfiksuotas ir S. Narutavičiaus brolis Gabrielius, žinomas kaip vienas iš Šveicarijos elektrifikacijos pradininkų, S. ir J. Narutavičių vaikai, signataro kapas Alsėdžių kapinėse.
Pasveikinti mokyklos bendruomenės atvyko gausus būrys svečių: Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Žemaitijos šaulių sąjungos 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis ir jo pavaduotoja Dalia Ragauskienė, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius ir 303-iosios kuopos vadas Audrius Rubežius, meras A. Klišonis, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vitalija Pociutė ir kt.
Kiekvienas iš jų kalbėjo, kad svarbu ne tik įamžinti asmenybę, bet ir prisiminti, kad S. Narutavičiaus vardo suteikimas gimnazijai reiškia didesnę atsakomybę, kad šis vardas įpareigoja dirbti dar geriau, siekti aukščiausių rezultatų.
„Sveikinu visus sulaukus dienos, kai mokykla atiduoda pagarbą pirmosios Alsėdžių mokyklos įkūrėjui“, – džiaugėsi gimnazijos vadovas L. Mockūnas.
Gražia proga sveikino Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė ir Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis.
Archeologijos ir istorijos palikimas
Po sveikinimų Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Raimonda Nabažaitė pristatė Alsėdžių tvenkinio radinius.
Archeologė kalbėjo, kad yra kilusi iš Telšių, bet visada dirbdavo Klaipėdos regione, tad jautusi savotišką sąžinės graužatį, kad neatiduoda duoklės gimtinei. Todėl gavusi pasiūlymą patyrinėti Alsėdžių tvenkinį su entuziazmu ėmėsi darbo.
Pasak R. Nabažaitės, žmonės pasakojo, kad Alsėdžių tvenkinio dugnas buvęs grįstas, kad čia turėtų būti šventųjų skulptūrų, revolveris ir antspaudų. Pavyko rasti grindinio dalių, bet manoma, jog tai galėjusi būti tvenkinio prieiga. Archeologė juokavo, kad aptikta XX amžiaus palikimo – šiukšlių (butelių, indų šukių).
Tyrinėtojų susidomėjimą sukėlė rasti fabrikiniai juodos ir baltos glazūros kokliai. Esama duomenų, kad Alsėdžių dvare buvo tokių koklių švediškų krosnių. Taip pat aptikta XIX amžiaus buitinės keramikos duženų (dubenų, puodynių, vazų), metalinio puodo fragmentas ir daug kitų radinių.
Buvęs ilgametis gimnazijos anglų kalbos mokytojas Antanas Vaitkevičius priminė Sąjūdžio Alsėdžių iniciatyvinės grupės dar 1990 metais iškeltą idėją pavadinti Alsėdžių mokyklą S. Narutavičiaus vardu. Pedagogas surado Lenkijoje gyvenančią signataro sūnaus Kazimiero žmoną, su ja susirašinėjo ir taip atskleidė naujų detalių apie šią iškilią asmenybę. Visą surinktą medžiagą A. Vaitkevičius atidavė gimnazijos direktoriui L. Mockūnui.
Renginio pabaigoje gimnazijos mokiniai taip pat atskleidė, ką šių dienų jaunimas turėtų žinoti apie Nepriklausomybės Akto signatarą S. Narutavičių, atkreipdami dėmesį į jo veiklą, išsilavinimą, meilę savo kraštui.
„Ši diena reiškia ir mūsų tolesnį skrydį, kurio sėkmė jau daug priklauso nuo mūsų pačių polėkio, nuo mūsų susiklausymo, nuo mūsų darbų, nuo mūsų tautinės dvasios išsaugojimo. Ši diena reiškia, kad turime būti budrūs ir apsiskaitę. Ar būsime ta karta, kuri iškilus pavojui sugebės suburti tautą tam, kad galėtume apginti savo šaknis ir savo žemę? Mes turime tokie būti. Juk mes – Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos mokiniai“, – dėstė mintis gimnazistai.
Kitą dieną Vasario 16-osios minėjimas buvo pradėtas šv. Mišiomis. Po jų aplankytas S. Narutavičiaus kapas. Norintieji vyko į Brėvikių dvarą.
