Žemaičių dailės muziejus ilgai nepamirš šių metų balandžio 16-osios – dienos, kai Lietuvos kalvių kalviu tituluojamas alytiškis tautodailininkas Vytautas Jarutis padovanojo itin vertingą – ir kūrybine, ir materialine prasme – kalvystės ir juvelyrinių dirbinių kolekciją. Tarp padovanotųjų kūrinių – 30 kryžių-saulučių, 12 žvakidžių, 10 pieštų paveikslų, 173 juvelyriniai dirbiniai iš vario, melchioro, sidabro, 11 mažosios metalo plastikos darbų.
V. Jaručio kalvystės ir juvelyrikos paroda „Dovana Plungei“ atidaryta praėjusį penktadienį. Tą pačią dieną plungiškiai ir miesto svečiai turėjo puikią progą susitikti ir pabendrauti su darbų autoriumi, vienu iš žymiausių Lietuvos kalvių.
Parodos atidarymo šventėje dalyvavo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jezerskas, būrys kalvių iš Mažeikių. Tautodailininkui už unikalią dovaną dėkojo Plungės rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja Danutė Einikienė, Plungės kultūros centro vyr. specialistė tautodailei Zafira Leilionienė.
Vytautas Jarutis gimė 1936 metais Žagarėje (Joniškio r.). Tačiau dar vaikystėje kartu su tėvais persikėlė į Žemaitiją, čia ir užaugo. Dar būdamas vaikas, jis daug laiko praleisdavo šalia kalvio – matė, kaip karšta geležis virsta į vieną ar kitą dirbinį, tačiau pats šio amato ėmėsi tik būdamas 31-erių – 1967 metais, kai, mirus mamai, nutarė pats nukalti jai paminklą. Nuo tada ir prasidėjo V. Jaručio kelias į kūrybą. Per daugiau nei 40 metų tautodailininkas yra pelnęs ir Lietuvos kalvių kalvio titulą, ir tarptautinį pripažinimą. Vienas iš garbingiausių apdovanojimų – už nuopelnus Lietuvai V. Jarutis apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu.
Pasak Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininko J. Rudzinsko, Vytauto gyvenimas buvo sunkus, tačiau ir pasirinktasis menas – ne ką lengvesnis. Juk tai ne atvirukų karpymas, ne paveikslėliai, o metalo gabalo minkymas. Beje, atidarant parodą Plungėje, V. Jarutis iš J. Rudzinsko išgirdo naujieną – laimėtas projektas ir apie jį bus išleista knyga.
Kauno tautodailininkų vado V. Jezersko teigimu, kiekvienas V. Jaručio kūrinys – unikalus, nepakartojamas. „Aš jo kūrinius vadinu džiazu, improvizacija žemaitiškų kryžių tema“, – kalbėjo V. Jezerskas. Išties, visi V. Jaručio kryžiai-saulutės skirtingi, tokio pat nerasi. Ant vieno „nutūpęs“ paukščiukas, ant kito „rangosi“ žaltys, ant trečio „prisėta“ žvaigždžių, ketvirtąjį puošia lapelis, gėlės žiedas. Kalvio dirbiniuose – daug sąsajų su liaudies meno tradicijomis, tačiau jie nėra nukopijuoti nei nuo žemaitiškų, nei nuo dzūkiškų autentiškųjų kryžių. V. Jaručio kūriniai – saviti, atspindintys menininko sielos polėkį.
V. Jaručio rankose metalas virsta ne tik kryžiais ar žvakidėmis, bet ir ypatingo kruopštumo bei kantrybės reikalaujančiais juvelyriniais dirbiniais – grandinėlėmis, pakabukais, auskarais ir t. t. Jie vėlgi kiekvienas skirtingas, vienas už kitą įdomesnis, originalesnis, gražesnis, sukurti iš sidabro, melchioro, vario, žalvario, gintaro.
Pasak muziejaus vyr. rinkinių saugotojos D. Einikienės, tai pirmasis ir kol kas vienintelis tokios meninės vertės šiuolaikinės kalvystės darbų palikimas Žemaičių dailės muziejui. Darbai itin svarūs, neįkainojami – ir tiesiogine, ir menine prasme.
Kodėl kalvis tokią vertingą dovaną skiria būtent Plungei? Todėl, kad augęs Žemaitijoje, be to, 2007-aisiais jis tapo 5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatu, 2008-ųjų pabaigoje Žemaičių dailės muziejuje buvo surengta jo personalinė kalvystės meno paroda. Jam muziejus patikęs ir pasirodė esąs vertas tokios dovanos. „Maža ta mano dovana. Manau, esu ne pirmas, o juolab ne paskutinis, dovanojantis šiai meno šventovei“, – kukliai apie savo sumanymą apdovanoti Plungę kalbėjo kalvių kalvis Vytautas Jarutis.
