Gruodžio 8 dieną Kultūros ministerija paskelbė šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Aukščiausias įvertinimas, liudijantis ne tik išskirtinį talentą ir meistriškumą, bet ir gebėjimą savo kūryba auginti visuomenę ir turtinti valstybę, skirtas šešiems kūrėjams. Tarp laureatų – operos ir kamerinės muzikos atlikėja, Plungės garbės pilietė Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė.
Premija – už indėlį į vokalinės muzikos tapatybės kūrimą ir interpretacijos meno gyvybingumą
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis kasmet įvertinami reikšmingiausi pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų darbai, taip pat kūrėjų ilgalaikis indėlis į šalies kultūrą ir meną.
Šiemet Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija vertino 46 pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje. 2025 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus per televiziją paskelbė minėtosios komisijos pirmininkas dr. Arūnas Gelūnas. Pirmoji tądien nuskambėjo Giedrės Kaukaitės pavardė. Aukščiausią įvertinimą operos ir kamerinės muzikos atlikėja pelnė už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą ir interpretacijos meno gyvybingumą.
Atlikėjos karjeros kelyje –
garsiausi teatrai ir geriausi vaidmenys
G. Kaukaitės kūryba paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros lauke. Pagrindiniai vaidmenys Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, koncertai su orkestrais, gastrolės Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maskvos, Prahos, Sankt Peterburgo, Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Čekoslovakijos, Ispanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Vengrijos, Švedijos, Danijos, Maltos, Argentinos garsiausių teatrų scenose kalba apie spalvingą ir sėkmingą atlikėjos karjerą. Solistės indėlis į kultūrą ne kartą pastebėtas ir įvertintas: ji yra pelniusi Lietuvos nusipelniusios artistės vardą, 1997 m. skirta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2014 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Valstybę G. Kaukaitė turtino ir dirbdama pedagoginį darbą. Profesorė dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir išugdė mūsų šaliai ne vieną garsų dainininką.
Įvertinimas džiugina ne tik laureatę, bet ir jos kraštiečius
Talentingos kraštietės nuveiktais darbais ir jai atitekusia prestižine premija džiaugiasi ir plungiškiai. Nors G. Kaukaitė iš Plungės išvyko seniai, iš karto po pradinės mokyklos baigimo, ryšių su gimtuoju miestu nenutraukė. 2007 metais Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu jai suteiktas Plungės garbės pilietės vardas.
Susisiekėme su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate ir „Plungės“ skaitytojų vardu pasveikinome ją su ypatingu viso gyvenimo kūrybos įvertinimu, taip pat pasidomėjome, kokie jausmai atlikėją apėmė gavus premiją.
Ponia Giedrė pasakojo, jog jau nuo rugpjūčio mėnesio žinojo, kad jos kandidatūra bus teikiama Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai laimėti. Laukimas buvo jaudinantis. „Nors ir mėgstu sakyti, kad man dar tik 29-eri ir daugiau nebus, per savo karjerą esu įgijusi ir laimėjimų, ir pralaimėjimų patirties. Žinau, kad laimėjimą priimti daug paprasčiau nei pralaimėjimą, todėl ruošiau save liūdnesniam scenarijui. Kai per televizorių išgirdau savo pavardę, širdis užplakė… Giliai įkvėpiau, o su iškvėpimu paleidau visą susikaupusią įtampą ir nerimą“, – dalijosi patirtomis emocijomis 82 metų muzikė.
Skambučiai ir žinučių srautas pasipylė vos tik pagarsinus G. Kaukaitės pavardę. Laureatę sveikino pažįstami, kraštiečiai, muzikos pasaulio atstovai. Pašnekovė neslėpė, kad ypač apsidžiaugė sulaukusi rašytojų visuomenės sveikinimų.
„Visiems mums duota užduotis kurti“
Retrospektyvoje menininkės karjera atrodo itin sėkminga. Vis dėlto ji pati nelinkusi sureikšminti savo nuopelnų. „Visi per gyvenimą padaro daug darbų, tik scenos žmonių veikla labiau pastebima. Sakoma, kad Dievas sukūrė žmogų, panašų į save. Vadinasi, visiems mums duota užduotis kurti, jausti gyvenimo troškulį. Ir tas troškulys kelia nuolatinį nerimą, norą ką nors po savęs palikti. Šventai tikėjau tuo, ką dariau, ir nesiėmiau nieko, kuo nebūčiau tikėjusi“, – paklausta, kas yra jos kūrybinio gyvenimo variklis, kalbėjo prestižinės premijos laureatė.
Šaknys darosi vis svarbesnės
G. Kaukaitė gimė 1943 metų gruodžio 2 dieną. Nors iš Plungės išvyko dar vaikystėje, šis miestas menininkei labai reikšmingas. Pasak ponios Giedrės, amžėjant šaknys darosi vis svarbesnės, o prigimtis – labiau jaučiama. Pasakojo, kad atvažiavusi į gimtinę aplanko M. Oginskio rūmus, kuriuose iki gaisro tarnavo jos senelis Juozapas Monstvilas, biblioteką. Pastoviniuoja prie tvenkinių, o parimusi ant Babrungo tiltelio turėklų mintimis grįžta į vaikystę, kai karštomis vasaros dienomis su draugėmis mirkdavo vėsiame upės vandenyje. Išėjusi iš parko, būtinai žvilgteli į tėčiui Kaziui Kaukui priklausiusio buto langus, užsuka į bažnyčią, kur kabo jos senelio J. Monstvilo nuotrauka su įrašu, kad jis net 54 metus dirbo bažnyčios zakristijonu.
Gražus sutapimas: Giedre Marija Plungės bažnyčioje Kaukų dukra buvo pakrikštyta gruodžio 8-ąją, o praėjus ištisiems dešimtmečiams ta pati data vėl paženklinta svarbiu jos gyvenimo įvykiu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Pašnekovė sakė, kad būdama Plungėje būtinai aplanko giminės kapus, taksi automobiliu apvažiuoja gimtųjų Prūsalių apylinkes. Nuraminusi sielą tėviškės vaizdiniais, susitinka su draugais Genovaite Žiobakiene ir Alvidu Bakanausku. Plungiškių draugija – jai tarsi šeima. Ponia Giedrė neslėpė esanti draugijai dėkinga už paramą leidžiant knygą „Mano Eldoradas“. Kraštiečių dosnumu atsiminimai buvo išleisti su daugiau nuotraukų. Pristatant ją skaitytojams autorei talkino du talentingi iš Plungės kilę kūrėjai – Petras Vyšniauskas ir Vytautas Rumšas. Visas knygos tiražas buvo išparduotas, ir G. Kaukaitė neslepia, kad tuo labai didžiuojasi.
Planuoja susitikimą
A. Bakanauskas buvo vienas iš tų, kurie pirmieji suskubo pasveikinti G. Kaukaitę tapus prestižinės premijos laureate. Atlikėja atskleidė, kad pokalbio metu sutarta ir dėl susitikimo. Tad artėjant šv. Velykoms Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė planuoja susitikti su plungiškiais. „Labai norėčiau, kad tame susitikime dalyvautų ir P. Vyšniauskas su V. Rumšu. Taip gražiai susibroliavome per knygos pristatymą“, – apie tvirtą ryšį su gimtine ir kraštiečiais pasakojo ponia Giedrė.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. gruodžio 30 d. numeryje (Nr.100)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
