Net keista, kad šimtametė Mažeikių istorija vis dar pasipildo istoriniais artefaktais. Rodos, amžininkų, net ir jų vaikų jau nebėra ir ką nors įdomesnio galima rasti tik dulkėtose archyvų bylose, bet štai ateina į muziejų moteris, grįžusi iš Airijos, kur buvo išsivežusi ir savo šeimos archyvą. Parodo fotografijas, o tarp jų – matytas veidas…
Iš senos buknaitiškių giminės
Jei tiksliau, matytų veidų tarp šių nuotraukų daug: poetas Henrikas Nagys, jo sesuo – nacionalinės premijos laureatė Zinaida Nagytė-Liūnė Sutema, jos vyras, rašytojas Marius Katiliškis… Veidai matyti ir spaudoje, ir muziejaus fonduose, o čia iš ketvirto dešimtmečio nuotraukos žvelgia pagyvenęs, kažkur lyg ir regėtas vyriškis.
Labai ilgai mąstyti, kur esu jį matęs, nereikėjo, nes nuotraukų ir rankraščių atnešė Aida Verbavičienė, kadaise gausios buknaitiškiųPračkauskų giminės palikuonė.
Iš tos giminės aštuonių vaikų buvo kilęs ir pirmasis Mažeikių burmistras Feliksas Pračkauskas (g. 1878 m.), o nuotraukoje įamžintas vyriškis labai jau panašus į vieną gaisrininką, žvelgiantį iš mūsų turimos grupinės nuotraukos. Mažeikių muziejuje anksčiau dirbęs muziejininkas Mindaugas Buknys šį žmogų identifikavo kaip Feliksą Pračkauską.
Tikimybė – beveik 90 proc.
Taigi, didelė tikimybė, kad pagaliau turėsime pirmojo Mažeikių burmistro, šias pareigas užėmusio 1920 m., portretinę fotografiją.
Tiesa, burmistru F. Pračkauskas išbuvo tik pusę metų, reikšmingų darbų per tą laiką nenuveikta, bet faktas lieka faktu – jis yra pirmas Mažeikių, jau kaip miesto, vadovas.
Ruošiant knygos „Mažeikių istorinė fotografija“ antrąjį leidimą, teko pasinaudoti iš grupinės fotografijos iškirptu fragmentu, o čia portretas… Tik vienas negerumas – fotografija kitoje pusėje neturi jokio užrašo. Nors 90 proc. neabejojame, kad tai F. Pračkauskas, bet lieka ir tie menki dešimt procentų. O gal čia jo koks brolis? Tad, aprašant fotografiją, teks prirašyti žodelį „galimai“. Taigi, gerbiamieji, rašykite ant kitų nuotraukų pusių jums žinomą informaciją, tai labai svarbu!
