Tradiciškai pirmąjį rugsėjo penktadienį Varnių parkelyje nuskambėjo IV Žemaitijos regiono žemaičių poezijos šventė „Ont Varnelės kronta – žemaitėškarokunda“. Čia susirinko žemaičių kalbos sergėtojai, mylėtojai, vartotojai. Tai puikiausia galimybė susitikti su jau visiems gerai pažįstamais poetais bei iš arčiau susipažinti su naujais, gal kiek mažiau žinomais, žemaičių kalba rašančiais kūrėjais, dainų atlikėjais. Kaip, kad renginio pradžioje Renatos Gužauskienės apdainuota vuobilelė, tas renginys kasmet vis auga, bręsta ir nokina gražius kūrybos vaisius. Tądien varniškių publikai buvo pristatyti Plungės, Šilalės ir Telšių krašto poetai, kuriantys žemaičių kalba.
Ypatingo renginio dalyvio – Varnių parapijos klebono, kanauninko Andriejaus Sabaliausko įžanginė kalba visus įkvėpė, suartino ir nuteikė pozityviai.
Šventinę atmosferą kūrė dainuojamosios poezijos atstovas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, muzikinius kūrinius atliekantis žemaičių kalba, telšiškis Andrius Jokubauskas. Jis savo kailiu yra patyręs, kad bardo pasirodymas – beveik kaip monospektaklis, kaskart vis kitoks, su tos dienos emocija. Be to, veikia sinergija su publika – jei gerai klauso, sugeri jos dėmesį, o paskui su dviguba jėga grąžini klausytojui.
Plungės rajono literatus atstovavo Adelė Daukantaitė ir Irena Stražinskaitė-Glinskienė.
„Šventame Rašte parašyta, kad pradžioje buvo ŽODIS… „Nu meilės – lėgjouka, nu jouka – lėg meilės, nu poezėjės – lėgpasakuojėmu, legėndu ė dainūm… Laikai keičiasi, popsinė kultūra vis labiau įsigali, bet tik todėl, kad nuvertinome žodį, jo archajiškumą, identitetinę kūrėjo svarbą. Tad norėtųsi, kad kuriamoji žmogaus jėga – ŽODIS – būtų tokioje pat pagarbos lentynoje“,– viename interviu sakė A. Daukantaitė – Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė, šį kartą varniškių publikai pristačiusi savo kūrybą.
„Poezija – tai raktas į širdį, tai duona sielai ir ramybė kūnui. Vieni ją rašo, kiti ja dalinasi, o treti skaito garsiai ar tiesiog mėgsta jos klausytis. Poezija yra apie meilę ir su meile – juk kitaip ir būti negali…“– taip mano ir apie tai rašo I. Stražinskaitė-Glinskienė.
„Žemaitiškoji kūryba keliasi iš pačių giliausiųjų šaknų, ji tiek artima lyg namai ir kvepia lyg kasdienė duona… Tai ir dalinkimės, tegul kūryba ar jos skaitymas būna kasdienė šviesa, įkvėpimas, tepadeda tiek džiaugsmo laike, tiek stingant vilties…“ – taip sako Telšių krašto poetė, pedagogė, visuomenininkė, su dideliu atsidavimu, įvairiausiais darbais, prie žemaičių kalbos saugojimo ir propagavimo prisidedanti Irena Daubarienė. Tai itin produktyvi kūrėja, rašanti žemaitiškus tekstus giesmėms, dainoms, kurios nugula į knygas. Viena jų, ką tik iš spaustuvės parkeliavusi muzikinė knygelė vaikams: „Dogaidē, dogaidokā“ (ŽėlῑsAluoῑzos, Daubarienė Irena).
„Dvi moterys, dvi knygos – viena žemė“. Tai Šilalės krašto moterys Renata Gužauskienė ir Dalia Petkevičienė. Abi jos glaudžiai susijusios su Upyna – tai ne tik jų gimtinė, bet ir įkvėpimo šaltinis, tad savo kūryboje bei veikloje jos išreiškia meilę gimtajam kraštui, žemei, žmonėms, kalbai, tradicijoms. 2025 m. knygų serijoje bendru pavadinimu „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenuplaus“, Šilalės krašto kūrėjas vienija bendras knygų viršelio dizainas – stilizuotas medis su daug lapelių. Tie lapeliai – tai ,,eiliukai“, kuriuose skaitytojas matys save, atras savo išgyvenimus. Pastaroji D. Petkevičienės knyga – jau trečia išleista poezijos rinktinė. Ją poetė pavadino „Juodai lakuotos plunksnos“. O R. Gužauskienė antrąją savo poezijos knygelę „Išeinu svečią žemę mylėti“ skiria savo simboliniam gyvenimo kelio slenksčiui, prie kurio atsisveikina su įvykiais, žmonėmis, prigimtine tarme ir vietovėmis, teikusiomis įkvėpimą. Pasirinkdama baltos spalvos knygelės viršelį simboliškai pažymi naują savo kelio atkarpą.
Tą vakarą vyravo itin šilta, betarpiška atmosfera, išprovokavusi net žiūrovų diskusijas. O kur dar bendrystė dainoje… Žiūrovams ir dalyviams čia buvo puiki proga prisiminti savo identitetą bei įkvėpti kultūrinės atgaivos.
Šio renginio sumanytoja ir vedėja Birutė Juozapavičienė tradiciškai visiems palinkėjo: „Keravuokēmsāvakālba, rāšta, paromžiūomžiusnēšta. Lai ont Varnelis krontanenutrūkstamāskombžemaitėškarokunda.“
Savo kūrybos daina „Aš myliu“ R. Gužauskienė atsisveikino iki kitų metų.
