Spalio 22 dienos laikraščio numerio straipsnyje „Kitais metais sąskaitos už šiukšles bus mažesnės, bet ne visiems“ rašėme apie nuo kitų metų įsigaliosiančius naujus uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir kainas. Atrodo, reikėjo tik pasidžiaugti, kad gyventojams mokestis, nors ir neženkliai, mažės, bet praėjusią savaitę vykusiame Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų jungtiniame posėdyje pasiūlyti keli pakeitimai sukėlė aistras Savivaldybės tarybos posėdyje. Mažinimui pasipriešino opozicija, tad politikams teko balsuoti.
Pakeitimai
Trumpai priminsime, jog nuo sausio 1-osios daugiabučių namų butų savininkai už atliekų sutvarkymą mokės po 12 eurų už bute gyvenantį vieną asmenį (buvo 13,20 euro) kintamąją ir 30 eurų pastoviąją dalį. Individualių namų savininkams pastovioji dalis nuo 30 eurų sumažinta iki 24, tačiau vieno konteinerio pakėlimas pabrangs 50 centų ir kainuos 2 eurus. Minimalus pakėlimų skaičius per metus – 12 vietoj 13. Tiesa, turintieji didesnius konteinerius už vieną pakėlimą mokės 3 eurus. Juridiniams asmenims pastovioji dalis suvienodinta iki 84 eurų, išskyrus garažų ir sodų paskirties objektus, o kintamoji dalis priklausys nuo konteinerio pakėlimų skaičiaus. Įvesta naujovė juridiniams asmenims, kurie neturi individualaus konteinerio, – kintamoji dalis gali siekti net 364 eurus.
Kaip ir minėta, jungtiniame komitetų posėdyje buvo pateikti keli pasiūlymai dėl rinkliavos dydžio. O jei tiksliau – dėl pastoviosios dalies sumažinimo juridiniams asmenims, kurie nesiekia pelno. Kaip sakė siūlymą pateikusi vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, tokiems objektams reikėtų taikyti 24 eurų pastoviąją dalį. „Manau, kad tai būtų teisinga. Dabar TRATC-as turi truputėlį viršpelnio ir šiandien tą gali sau leisti. Tai būtų socialiai teisingiau“, – kalbėjo mero pavaduotoja. Jos manymu, nuolaidos nusipelno administracinės, kultūros, švietimo ir mokslo, sporto, religinės, specialiosios ir kitos paskirties objektai.
„Sunku būtų dabar šaukti ir nepritarti. Manau, kad tai pamatuotas sprendimas. Be to, Kalėdos ir Naujieji metai arti“, – kolegės siūlymui pritarė jungtiniam komitetų posėdžiui vadovavęs Adomas Zamulskis.
Kadangi naujuose nuostatuose ir apmokestinamųjų objektų sąraše atsidūrė fermų paskirties objektai, neteisybę pajuto Marijus Kaktys. Pasak jo, nesąžininga bus tuo atveju, jei ūkininko valdomi sklypai ribojasi ir kiekviename jų yra pastatas. Už atliekų sutvarkymą reiks mokėti atskirai, nors vykdoma ūkinė veikla – ta pati. Be to, ūkininkai komunalinių atliekų nesukaupia, nes jiems privalu priduoti plėvelę, tinklą, įvairią tarą ir apie tai liudijančius dokumentus pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
M. Kaktys ragino kolegas dar kartą apgalvoti situaciją dėl ūkininkų ir pasižiūrėti, kaip žemdirbius apmokestina kitų regionų atliekų tvarkytojai.
Komitetų nariai vicemerės pasiūlymui pritarė, o M. Kakčio pastabos atidėtos išsamiau aptarti vėlesniam laikotarpiui.
Mažinimui pasipriešino
Kaip ir minėta, įdomybės prasidėjo tą pačią dieną vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje. Jungtiniame komitetų posėdyje vicemerės siūlymams neprieštaravęs Algirdas Pečiulis po poros valandų nuomonę pakeitė. Anot jo, beveik visi A. Beierle Eigirdienės pasiūlyti objektai – savivaldybės įstaigos, o tai reiškia, jog joms rinkliavą sumažinus didesnė našta guls ant gyventojų pečių.
Meras Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, jog religinės paskirties objektams ir iki vicemerės pasiūlymo, ir po jo mokestis už atliekų sutvarkymą didėja. Savivaldybės vadovas taip pat domėjosi, kiek per dvejus metus fiziniai ir juridiniai asmenys yra permokėję už šiukšlių sutvarkymą ir kokiu būdu jiems tai bus kompensuojama.
Atsakydamas į klausimą Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas konkrečių skaičių nepateikė, tačiau, jo teigimu, pastaruoju metu pagerėjo skolų išieškojimas. Būtent tai ir lėmė didesnius skaičius. O dėl kompensacijos sakė: „Priklausys nuo to, kaip toliau seksis kalbėtis su UAB „Veistas“. Kiek jis didins kainą už atliekų priėmimą, kiek reiks plėsti sąvartyną.“
„Klausausi ir stebiuosi. Norime tvarkos, ateiname su konkrečiais mažinimais, ir vėl negerai“, – savo pastebėjimus išsakė A. Zamulskis.
Liudas Skierus kolegoms priminė, jog anksčiau gyventojai mokėdavo avansu į priekį už maksimalų pakėlimų skaičių ir tik dabar mokestis apskaičiuotas už minimalų. Tad kiek bus surinkta ir ar mokestis padengs kaštus, realiai bus matyti tik metų gale. „Dėl religinių bendruomenių siūlau tarybos nariams dažniau nueiti į bažnyčią ir nepagailėti įdėti popierinį, o ne metalinį pinigėlį. Tada ir išsispręs problema“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo politikas.
Kadangi A. Pečiulis ir toliau laikėsi savo minties, jog vicemerės pasiūlytam sąrašui pastoviosios dalies mažinimas guls ant kitų rinkliavos mokėtojų pečių, o valdančiajai daugumai su tuo nesutinkant, dėl pakeitimų teko balsuoti. Už naujus nuostatus ir kainas pasisakė 14, prieš buvo 1, susilaikė 7 tarybos nariai.
„Kiek opozicija mus kalė prie kryžiaus, kad rinkliava mažėtų. Sumažinome, opozicija protestuoja, net nebalsuoja už sumažinimą. Tai gyvenimo paradoksai“, – po balsavimo replikavo A. Beierle Eigirdienė.
