Ko gero, dažnam iš mūsų Rusijos karinės pratybos „Zapad“ – lyg įkyri, į akis vis lendanti musė. Norėtųsi atsiriboti, tačiau neišeina.
Bet kokie santykiai netgi su gerais kaimynais turi daugybę atspalvių. Kartais plojame katučių, o kartais jų sprendimai mums visai nepatinka. Pavyzdžiui, atnaujintuose pasuose lenkai gal norėtų pavaizduoti ir Vilniaus Aušros vartus. Tai išgirdus dažno lietuvaičio ambicijos užsidega raudona skiautere: „Kaip šitaip, šmaukšt tararai, galima savintis mūsų simbolį?“ Žinoma, kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Kai kas čia įžvelgia net teigiamą aspektą. Juk 40 milijonų lenkų pasuose esantis Lietuvos simbolis būtų nemokama mūsų šalies reklama!
Kol mes su lenkais žaidžiame mažoje smėlio dėžėje ambicijų karą, „Zapad“ rengėjai repetuoja, kaip užimtų didžiąją Lietuvos teritorijos dalį, priskirtą mistinei „Vesbarijai“.
Žinoma, galima daug ginčytis (tai ir daro politikai) dėl mokymų tikslų (ar kėslų?), galima vartyti ir vienaip, ir kitaip – kaip su tais Aušros vartais, bet vis tiek neramu „ant dūšios“. Juk didžioji kaimynė pasižymi nenumaldomu apetitu: Krymas, Rytų Ukraina. Deja, ES pagrūmojimai jai – kaip žirniai į sieną.
Kai kurie politologai atvirai sako, kad dėl Baltijos šalių ant kortos pastatytas NATO patikimumas. Analitikai priduria, kad ištikus krizei būtų sunku sustiprinti Baltijos šalis neprisidedant Švedijai ir Suomijai, kurios nėra NATO narės.
Solidarumas yra gražu, bet, kaip sakoma, „rizika – ne muzika, pyst, ir klynas be guziko“.
Beje, neseniai Lietuvoje viešėjęs Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edvardas Lukasas subtiliai suformulavo: šiuo metu mūsų šalis neturėtų leisti sau atsidurti situacijoje, kai reikėtų rinktis – palaikyti artimiausius ES kaimynus ar ne. Anot jo, kivirčytis su kaimynais – ne laikas.
Istorijos profesorius Andreasas Rodderis pataria Lietuvai: „Laikykitės Vokietijos ir kartu nesuteikite jokio preteksto Rusijai teigti, kad Baltijos šalys netinkamai elgiasi su tautinėmis mažumomis“ (www.delfi.lt).
Tačiau kol kas gatvėse atliktos apklausos rodo, kad lietuvaičiai kruopų atsargai neperka. Optimizmas ar naivumas?
Nemenką įtaką mums daro propaganda, kurios dažnai net nepastebime. Kai šalyje kilo skandalas dėl mūsų rajono moksleivių kelionės į Krasnogorską, „Plungės“ interneto svetainėje www.laikrastisplunge.lt teiravomės, kaip skaitytojai vertina šią išvyką. Šiuo metu 63 procentai atsakiusiųjų mano, kad visa toji erzelynė – tik audra vandens stiklinėje. Tačiau 17 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad meras atsakingas už Savivaldybės įvaizdį, privalėjo numatyti pasekmes, todėl tai – jo klaida. Dar 16 proc. mano, kad šliaužianti okupacija prasideda protuose ir jaunimo nereikėjo deleguoti į Rusiją. Likusiesiems tokie niekai – tik „dzin“.
Ir vėl kirminu graužiasi tas pats klausimas: optimizmas ar naivumas? Išminčiai sako: „Nori taikos, ruoškis karui.“
