Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetą informavo apie agentūros veiklą ir aplinkosaugines rajono aktualijas. Bene didžiausia iš jų – Varkaliuose įsikūrusi ūkininko Kazimiero Baginsko ferma, pateikusi paraišką leisti auginti net 10 000 kiaulių.
Agentūros vedėja savo veiklos pristatymą pradėjo ne nuo K. Baginsko fermos, o nuo vandentvarkos problemų. Anot jos, Europos Sąjunga liepia pasirūpinti, kad, už jos pinigus įgyvendinus vandentvarkos projektus, mieste ir kaimuose patiesus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus, imtų augti vartotojų skaičius. To augimo mastai – didžiuliai: iki 2015 metų turi būti valoma 95 proc. nuotekų ir 95 proc. gyventojų turi būti aprūpinti geriamuoju vandeniu.
Anot I. Latakaitės, tinklai jau pakloti, reikia tik, kad gyventojai prie jų jungtųsi. Tiesa, yra žmonių, kuriuos įtikinti sunku. Šiuo klausimu aplinkos apsaugos agentūra sako bendradarbiaujanti ir su UAB „Plungės vandenys“, ir su policija – važinėja po miestą ir kaimus, tikrina, kaip žmonės realizuoja nuotekas.
I. Latakaitės manymu, veiksmų turėtų imtis ir Savivaldybė – laikas keisti dabar galiojančias švaros ir tvarkos taisykles, kad jose būtų griežtai reglamentuojamas nuotekų tvarkymas: nustatyti gyventojams prievolę jungtis prie centralizuotų tinklų, o jei jų nėra, reguliariai, o ne kartą per metus tuštinti nuotekų rezervuarus.
Kita didelė problema – Šateikiuose, pesticidų sandėlyje, saugomos cheminės medžiagos. Pasak I. Latakaitės, tai didžiulis taršos šaltinis, nes chemikalų ten – 20 tonų. Jį būtina likviduoti!
Tikras galvos skausmas – ir rajone esantys hidrotechniniai įrenginiai, paprasčiau sakant – užtvankos. Tokių rajone yra 11, visos jos jau keliolika metų neeksploatuojamos, netvarkomos ir pradėjusios kelti pavojų. Visi pamename, kad viena tokia užtvanka jau pratrūko – Žlibinuose per polaidį išneštas kelias. Kadangi analogiškos būklės ir kiti hidrotechniniai įrenginiai, panašių situacijų galime sulaukti ir kituose kaimuose.
Ką su tomis užtvankomis daryti, nežinia, tačiau būtina kažko imtis, laukti nelaimių nevalia. Pavyzdžiui, jei, pakilus vandens lygiui, neatlaikytų Alsėdžių užtvanka, vandens kliūtų pusei gyvenvietės.
Bene daugiausiai bėdų aplinkosaugininkams kelia iš tolo dvokiantis regioninis Jėrubaičių sąvartynas ir nuo jo savo smarve neatsiliekanti K. Baginsko ferma Varkaliuose. Anot aplinkos apsaugos agentūros vedėjos, Jėrubaičių sąvartyną eksploatuojanti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras turi naują direktorių, todėl norisi tikėti, kad padėtis keisis į gerąją pusę.
O štai dėl K. Baginsko fermos sunku ką pasakyti. Smirdi, teršia aplinką, piktina aplinkinius gyventojus, o rasti bendrą kalbą su savininku sudėtinga.
Posėdžio metu I. Latakaitės paklausta: ar tiesa, kad K. Baginskas turi ambicijų padvigubinti savo augintinių skaičių ir laikyti jų ne 5, o 10 tūkstančių? „Man pačiai, išgirdus šią naujieną, buvo šokas, bet tai nereiškia, kad jam bus duotas leidimas“, – sakė agentūros vadovė.
Anot I. Latakaitės, K. Baginskas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė paraišką, kuria prašo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo
10 000 kiaulių laikyti. Ar gali būti, kad jis tokį leidimą gaus?
Agentūros vedėjos teigimu, K. Baginskas savo fermose gal ir turi vietos 10 000 kiaulių, tačiau pirmiausia bus atsižvelgta į tai, kiek kiaulių srutų jis pajėgus sutvarkyti, neteršdamas aplinkos ir nesmardindamas apylinkių. Departamentas tokių leidimų lengva ranka nedalija – atsiklausia ir vietinės agentūros nuomonės, ir suderinimas su Savivaldybės administracija reikalingas. Taigi, ar gaus TIPK leidimą, dar nežinia.
