Su kuo jums asocijuojasi birželis? Turbūt atsakytumėte panašiai kaip ir aš: atostogos, jūra, Joninės, abitūros egzaminai, šienapjūtė, braškės…
Pradėkime nuo pastarųjų, kurios šį birželį – jau ne pigios kiekviename darže derančios uogos, o tikra prabangos prekė. Jų augintojai dėsto: pavasaris vėlavo, šalnos pakando pirmuosius žiedus, uogos sirpsta tik po plėvele… Taip, visa tai tiesa, bet net ir tokie argumentai neįtikina išgirdus, kad už kilogramą braškių prašoma… net 7 eurų (tiesa, dabar jos jau atpigusios – aną savaitę ties kilograminiu indeliu puikavosi 10 eurų kaina). Tikrai nepamenu laikų, kada birželio viduryje braškės būtų kainavusios 24 litus. Tad nieko keisto, kad dauguma žmonių ties prekystaliais net nestabteli. Tik burbteli: „Absurdas…“ Manau, šiųmetinės braškės – puikus įrodymas to, ką su mūsų kainomis padarė galingasis euras. Kad ir kiek kartojama, jog viskas brangsta nežymiai, tik vos vos, man regis kitaip – daugelis prekių dabar eurais kainuoja tiek, kiek kainavo litais. Kad ir tos pačios saldžiosios braškės.
Kitas nuo birželio neatsiejamas dalykas – brandos egzaminai, kurie kaip tik šiuo metu gręžte gręžia abiturientų smegenis. Tiesa, jie ne tokie saldūs, kaip braškės, bet neišvengiami. Lietuvių kalba, anglų, matematika, istorija… Ir taip – iki birželio 20-osios. Portale www.delfi.lt skaičiau apie tyrimą, atskleidusį, kad egzaminų sesijos esą bijo tik kas ketvirtas dvyliktokas. Kiti dėl jų nesijaudina arba gyvena optimistinėmis nuotaikomis, tikėdamiesi, kad Fortūna nebus linkusi jų apleisti. Tie, kuriems pasiseks, netrukus rinksis tolesnį savo gyvenimo kelią – studijas. Čia ir vėl – visokios įdomybės: visai gali būti, kad šiandieninis dvyliktokas įstos, tarkim, į Šiaulių universitetą, o po visų reformų ir jungtuvių diplomą atsiims jau kaip prestižinio Lietuvoje Vilniaus universiteto absolventas.
Studijos – studentams, o manęs, pavyzdžiui, laukia atostogos… Per jas tikiuosi rasti laiko lietuviškam Andriaus Blaževičiaus režisuotam filmui „Šventasis“, kuris šią savaitę surengtoje apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ įteikimo ceremonijoje „susišlavė“ šias puikias statulėles: geriausio režisieriaus, geriausio vaidybinio filmo, geriausio scenarijaus ir t. t. Tikiuosi, apdovanojimai – pelnyti. Ir filmas bus toks geras, kaip kad yra vertinamas.
Apskritai mane džiugina, kad Lietuva pagerbia savo kino kūrėjus: režisierius, scenaristus, aktorius ir visus kitus. Ir taip – jau dešimt metų. Šįkart širdį suvirpino kino ir teatro scenos grandui Vytautui Paukštei skirta „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus kinui. Humoro jausmo nestokojantis 85-erių metų artistas juokavo: „Gervė palieka Vilnių ir su Paukšte išskrenda į Klaipėdą.“ Prisimenu jo vaidmenis filmuose „Arkliavagio duktė“, „Mano mažytė žmona“, „Čia mūsų namai“, „Moteris ir keturi jos vyrai“. Tikrai puikus, didžiulę talento jėgą nešantis aktorius.
