Panaudoti švirkštai ant tako – vis dar problema ar jau kasdienybė?

Viešai skelbiamose šalies policijos įvykių suvestinėse mirgėte mirga informacija apie pareigūnų nustatytas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų turėjimu, vartojimu, platinimu. Ne išimtis ir mūsų rajonas. Kovo mėnesį pristatydamas visuomenei veiklos ataskaitą Plungės rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius neslėpė: „Plungė, kaip ir visa Lietuva ar pasaulis, užsikrėtė narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo liga.“ Ir tos „epidemijos“ pėdsakų toli ieškoti nereikia – injekcijoms panaudoti švirkštai jau mėtosi ant takų, kuriais kasdien vaikšto žmonės į darbą ar parduotuves, į mokyklas skuba vaikai.

A. Jucio, Smilties ir kitų toje pačioje miesto pusėje esančių gatvių gyventojai, susiruošę į centrą pėsčiomis, kaip įmanydami trumpina kelią. Įprasta, kad „tiesesnis“ kelias dažnai vingiuoja per daugiabučių kiemus, pievas, patvorius ir kitus nuošalesnius kampus.
Štai neseniai takelyje, kuris nuo Mozūrų gatvės patvoriu kerta Palankės gatvę ir palei buvusios „Norfos“ parduotuvės kiemą per pievas nuvingiuoja link centro, pastebėta švirkštų. O tai jau – ženklas, kad šioje vietoje galimai „badosi“ narkomanai. Sutikite, nuošaliame užkampyje nė vienas nenorėtume akis į akį susidurti su besisvaiginančiu ar jau apsvaigusiu žmogumi.
Nuėję prie takelio, luktelėjome minutėlę ir pakalbinome pirmą čia sutiktą žmogų – plungiškę Marijoną. Paklausėme, ar senyvo amžiaus moteris jaučiasi saugiai eidama šiuo takeliu. „Tai arčiausias kelias į parduotuvę. Kartkartėmis juo einu. Nesu pastabi, žiūriu į priekį, į šonus nesižvalgau ir švirkštų net nepastebėjau. Vaikštau dienomis, tad jokių įtartinų žmonių nesu čia sutikusi“, – nesureikšmino situacijos devintą dešimtį pradėjusi senjorė.
Panašiai kalbėjo ir po kelių minučių pašnekintos jaunos moterys. Kalbesnės iš jų – Modestos – įsitikinimu: „Narkomanai – jau kasdienybė. Jų visur yra. Retai čia vaikštome – gal kartą per mėnesį. Kol nieko nesutikome, tol nieko ir nebijome.“
Daugiabučio namo, kurio gyventojams ir priklauso ūkiniai statiniai, šalia kurių mėtosi švirkštai, kieme buvusi gyventoja teigė nieko apie narkomanus negirdėjusi. Laima pasakojo, kad vakarais prie takelio kartais matanti į benamius panašius girtuoklius, bet šie po savęs tik butelius palieka. Nors tų butelių, pasak jos, primėtyta visoje anapus gatvės esančioje pievoje, tvenkinio pakrantėje.
Du vyrai iš A. Jucio gatvės sakė, kad po kojomis taip pat nesižvalgo – eina jiems įprastu tiesiausiu keliu į centrą ir dėl nieko nesibaimina. Narkomanų nėra čia sutikę, bet „pijokėlių“ mato dažnai.
Nė vienas iš mūsų tądien pakalbintų plungiškių situacijos nesureikšmino ir „burbulo nepūtė“: „Kas tie du švirkštai…“ Nejaugi iš tiesų narkotikai jau tapo mūsų visuomenės kasdienio gyvenimo dalimi? Visiškas abejingumas, kaip sakoma „nulis emocijų“… Ir taip net tada, kai švirkštai mėtosi šalia tako, kuriuo kasdien į mokyklą eina vaikai?
Vis dėlto, informacijai pasirodžius socialinėje erdvėje, į ją sureaguota. Labiausiai susirūpino būtent mokinių tėvai. Įdomiausia, kad piktintasi ne narkomanais, o pareigūnais. Viena komentatorė teigė, kad vietos policininkai tingi, o gal net bijo nuošalesnėms vietomis pavaikščioti. Kita siūlė įrengti vaizdo kamerą.
Paskambinome Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkei Ingridai Juškaitei ir pasidomėjome, ar policija renka informaciją apie vietas, kuriose buriasi narkomanai, girtaujantys asmenys.
Pareigūnė kalbėjo, kad viešosios vietos, kuriose dažniausiai renkasi asocialūs asmenys, ir landynėmis virtę butai Plungės policininkams žinomi. Tokių vietų, kur mėtytųsi panaudoti švirkštai, iki šiol nebuvo identifikuota. „Būtinai nuvyksime. Pareigūnai pabendraus su šalia gyvenančiais žmonėmis, mėgins išsiaiškinti, gal jie matė, kas numetė švirkštus, gal ką nors žino. Jeigu bus reikalinga, dažniau užsuksime į tą vietą, stebėsime situaciją“, – sakė viršininkė.
Visuomenės neabejingumas leidžia policijai operatyviai reaguoti į įvykius, o kartais ir užkirsti kelią nusikaltimams. Pareigūnė I. Juškaitė prašė plungiškių būti pilietiškiems ir, pastebėjus galimai daromus teisės pažeidimus, pirmiausia informuoti ne feisbuke, o pranešti Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu.