Koronaviruso epidemija pakoregavo ne vieną gražią tradiciją – šiemet į sostinės širdyje įsikūrusią prezidentūrą nesuvažiavo ir daugiavaikės mamos, kurias Motinos dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Balandžio 28 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotos 46 motinos, užauginusios ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų. Labai džiugu, kad tarp apdovanotųjų yra Rietavo savivaldybės Tverų miestelio gyventoja Stefanija Sasnauskienė.
Tveriškę Prezidento apdovanojimas pasiekė jos pačiose namuose – balandžio 28 dieną medalį ir diplomą jai įteikė viešnia iš prezidentūros.
Kartu su mama svečių laukusi dukra Violeta Tarosienė sakė, kad svečiai pasitikti laikantis visų karantino reikalavimų – bendrauta lauke, dėvint kaukes ir laikantis atstumo.
„Mama sujaudinta. Stebisi, kodėl būtent jai atiteko toks garbingas apdovanojimas. Ji labai kukli, bet mes, jos vaikai, esame laimingi turėdami tokią šaunią mamą. Parašykite, kad mūsų mama auksinė ir ji tikrai verta medalio“, – šiltų žodžių negailėjo jauniausioji dukra.
1938 metais gimusi Stefanija su vyru Romualdu užaugino penkis vaikus – tris sūnus ir dvi dukras. Graži gausi šeima gerbiama miestelyje, tad pirmojo apdovanojimo – Motinystės medalio – moteris sulaukė maždaug 1970-aisiais, iš karto po penktojo vaiko gimimo. 2014-aisiais daugiavaikei motinai suteikta II laipsnio valstybinė pensija.
Smagu būti įvertintiems, bet vaikų, anūkų, proanūkių meilė tėvams – daug svarbiau nei apdovanojimai. Prieš devyniolika metų našle likusi moteris nuolat apsupta atžalų šilumos. Vaikai jaučia atsakomybę ir suvokia būtinybę padėti mamai. Sūnus Vidmantas gyvena Tveruose ir beveik kasdien ją aplanko. Kiti sūnūs ir dukros įsikūrę tolėliau, bet atvažiuoja pas mamą, bendrauja telefonu. Nuoširdus dėmesys, pagarba, atjauta motinai – šios šeimos stiprybės pagrindas.
Dėl karantino susitikti su medalį gavusia S. Sasnauskiene negalėjome, tad paprašėme Violetos, kad ji įamžintų apdovanojimo momentą ir telefonu mums plačiau papasakotų apie savo mamą.
„Mama ir tėtis – tikri tveriškiai. Šis kraštas – jų gimtinė. Čia juodu susipažino ir 1958 metais susituokė. Mama savo tėvų šeimoje buvo vyriausia iš penkių vaikų, tad turėjo padėti prižiūrėti mažesnius brolius ir seseris. Nuo septyniolikos metų pradėjo dirbti ir dirbo visą gyvenimą, net ir augindama mus: kažkurį laiką padėjo kombainu dirbančiam tėčiui, vėliau dirbo lauko darbus, o į pensiją išėjo iš grūdų sandėlio, kur darbavosi nemažai metų. Jos stažas – 35 metai. O juk ir namuose darbų netrūkdavo, nes, kaip ir visi kaimo žmonės, gyvenome ūkiškai.
Niekad nematėme mamos piktos, ji niekada ant mūsų nešaukė, bet mes, vaikai, jos klausėme, žinojome, kuris ką turime daryti. Iki šiol stebimės, iš kur ji turi tiek ramybės, tvirtumo. Mama niekada nesureikšmina savo poreikių – net dabar, kai karantinas, kai jai neleidžiame pačiai į parduotuvę eiti, ji neskuba prašyti, kad duonos ar kitų maisto produktų atvežtume. Geriau patylės, palauks, kol paklausime patys.
Ji iki šiol gyvena savarankiškai: pati šiltnamį prižiūri, bulvių užsiaugina, gėlių darželius puoselėja. Smagu, kad tokio garbaus amžiaus dar turi sveikatos ir jėgų. Anksčiau daug skaitydavo, dabar taupydama akis tik kokį kryžiažodį išsprendžia, šv. Mišių transliaciją per televizorių žiūri, kol negalima į bažnyčią eiti“, – pasakojo apie brangiausią žmogų dukra.
Nė vienas iš S. Sasnauskienės vaikų neišvažiavo laimės ieškoti į užsienį. Vyriausias sūnus Rimantas gyvena ir dirba Akmenėje, dukra Biruta įsikūrusi Vilniuje. Vidmanto šeimos namai, kaip jau minėjome, arčiausiai – čia pat miestelyje.
Algirdas ūkininkauja Jonavos rajone, o šeimos pagrandukė Violeta gyvena Klaipėdoje.
Lietuvoje savo vietą surado ir visi šeši S. Sasnauskienės anūkai. Čia auga ir gražus pulkas proanūkių – net septyni.
