Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugiau dėmesio medicinoje skiriama neurodegeneracinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti. Viena iš tokių – Parkinsono liga. Kiekvienais metais balandžio mėnesį minima Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Kviečiame sužinoti daugiau apie šį sveikatos sutrikimą, atkreipti dėmesį į sergančiuosius ir nelikti abejingiems.
Apie Parkinsono ligą kalbamės su SG KLINIKOJE konsultuojančia gydytoja neurologe Evelina Grušauskiene.
Sergančiųjų Parkinsono liga kasmet daugėja
Ilgėjant gyvenimo trukmei, visame pasaulyje stebimas vis didesnis skaičius sergančiųjų neurodegeneracinėmis ligomis. Viena jų – Parkinsono liga, kuri yra sąlygota dopamino trūkumo tam tikrose smegenų struktūrose. Ja serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, tai sudaro 0,3 proc. bendrosios populiacijos.
Parkinsono liga – viena iš dažniausių neuronų žuvimą sukeliančių ligų, kuria serga apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje ir apie 1 mln. Europos Sąjungoje. 2013-aisiais Lietuvoje ja sirgo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių, iš jų – 67 proc. moterų ir 33 proc. vyrų. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji jos simptomai, – 55 metai.
Parkinsono liga serga ir jauni žmonės
Nors Parkinsono liga yra tipiškas vyresnio amžiaus pacientų sveikatos sutrikimas, kaip atskiras vienetas galėtų būti išskirta ankstyvos pradžios Parkinsono liga. 5–10 proc. ligonių pirmieji simptomai gali pasireikšti ir nesulaukus 40 metų, todėl gerėjant diagnostikos galimybėms ši liga vis dažniau patvirtinama ir jauname amžiuje. Pirmiausia 21–45 metų amžiaus pacientams stebimi nespecifiniai simptomai, tokie kaip sąstingis, skausmingas mėšlungis, vėliau – motoriniai (judesių sutrikimo) simptomai.
Dažnai nustatomas genetinis ryšys. Šios formos liga progresuoja agresyviau ir greičiau nei vyresnių žmonių.
Kaip pastebėti ligą?
Apie 30 proc. pacientų ligos pradžioje pasireiškia neryškūs nespecifiniai simptomai. Tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai, dar anksčiau stebimi vidurių užkietėjimas, uoslės prastėjimas, balso kitimas.
Ligai vystantis atsiranda specifinė simptomatika. Yra keturi pagrindiniai požymiai: lėti judesiai (bradikinezija), raumenų sukaustymas (rigidiškumas), drebėjimas (tremoras) ir pusiausvyros nestabilumas (posturalinis nestabilumas). Ligai progresuojant pakinta eisena, gali atsirasti rijimo sutrikimas, anksčiau ar vėliau stebimas pažintinių funkcijų blogėjimas: trinka orientacija, sunkiau būna atlikti kai kurias užduotis, keičiasi asmenybė. Labai dažnai liga lydima nerimo ar depresiškumo.
Kartais šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, galvos smegenų kraujotakos sutrikimo sąlygoto parkinsonizmo, taip pat nuo kitų galvos neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio ligos, demencijos su „Lewy“ kūneliais, multisisteminės atrofijos ir kt.), todėl tikslinga detali paciento apklausa, apžiūra ir specialus ištyrimas. Liga diagnozuojama gydytojo neurologo.
Kaip gydoma Parkinsono liga?
Parkinsono ligos gydymas gali būti skirtingas kiekvienam pacientui. Praktikoje ji gydoma vaistais, kurie gana efektyviai mažina simptomus. Tai įvairių grupių medikamentai, kurie vienais ar kitais veikimo mechanizmais tausoja ar papildo dopamino trūkumą smegenyse.
Priešepileptiniai medikamentai derinami tarpusavyje, taip pat su kitų grupių vaistais. Būtina, kad pacientas laikytųsi rekomenduoto gydymo režimo, nenutrauktų ir nedidintų vaistų dozės, nes vaisto dozės svyravimas sukelia ryškias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias papildomai atsirandančiais judesių sutrikimais. Efektyvios ir nemedikamentinės priemonės: reabilitacija, kineziterapija. Tikslingas neurologo nuolatinis periodinis sekimas, kad būtų įsitikinta skiriamo gydymo efektyvumu ir siekiant išvengti arba maksimaliai sumažinti nepageidaujamą vaistų poveikį.
Tais atvejais, kai gydymas vaistais tampa nebeefektyvus, su šiuolaikinės funkcinės neurochirurgijos pagalba taikomi alternatyvūs gydymo metodai – gilioji smegenų stimuliacija. Tai procedūra, kurios metu chirurgiškai implantuojamas mažas prietaisas, kuris siunčia elektrinius signalus į reikalingas smegenų sritis. Tai nėra dažnas gydymo metodas, atrankos kriterijai jam griežti. Anksčiau buvo taikomas ir chirurginis gydymas, suardant kai kurias smegenų dalis, tačiau šiuo metu tai gana retas metodas.
Pasaulyje tiek Parkinsono ligos, tiek kitų neurodegeneracinių ligų srityse mokslininkai daug ir intensyviai dirba kurdami gydymo metodus su genų inžinerijos pagalba. Šio gydymo tikslas – pakeisti klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais ir sustabdyti nervų ląstelių nykimą.
Būtinas didelis artimųjų palaikymas ir pagalba
Šiuolaikinė medicina gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, bet išgydyti ligos negali. Parkinsono ligos kamuojamiems žmonėms tampa sunkiau vykdyti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti pagalbos sau ir sergantiems artimiesiems.
Sergančiuosius Parkinsono liga vargina ne tik ligos simptomai, bet ir pašalinis vaistų poveikis. Siekiant šiuos sutrikimus sumažinti ar pašalinti būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba, specifinis mitybos režimas – baltymai gali trukdyti įsisavinti antiparkinsoninius vaistus, todėl baltyminį maistą patartina valgyti vakare.
Dar vienas pagalbos šaltinis – Parkinsono ligos draugija
Žinia apie ligą, kuri veda į visišką priklausomybę nuo aplinkinių, sukelia didelę baimę ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems. Visais atvejais labai svarbus susitaikymo su liga procesas. Susitaikymo laikotarpį padeda įveikti optimizmas, artimųjų palaikymas, informacijos paieška ir bendravimas su likimo draugais.
Didelė pagalba sergantiesiems yra Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Ji renka informaciją apie naujausius šios ligos gydymo metodus ir siekia, kad jie būtų taikomi mūsų šalyje, rūpinasi kokybiškos reabilitacijos galimybėmis, tiria sergančiųjų poreikius, buria savitarpio paramos grupes ir skatina jas dalytis gerąja patirtimi, moko sergančiuosius gyventi su liga, teikia moralinę paramą ligoniams ir juos prižiūrintiems asmenims.
Daugiau informacijos apie Lietuvos Parkinsono ligos draugiją ir apie tai, kaip prie jos prisijungti, galite rasti draugijos interneto svetainėje
www.parkinsonas.org.
