Žemaitijos nacionalinio parko direkcija vykdo projektą „Pokario kovos. Alsėdžių, Platelių krašto partizanai“. Jame numatyta įvairi veikla: tyrimai, sueiga, žygiai, konferencija.
Pavasarį, balandžio pabaigoje, dr. Gediminas Petrauskas žvalgė ir įvertino numatomas tyrinėti partizanų kovas menančias vietas. Liepos mėnesį įvyko jaunimui skirta sueiga „Miško broliai“. Moksleiviai įsikūrė „Ąžuolų salos“ stovyklavietėje prie Platelių ežero, kur buvo supažindinti su Žemaičių apygardos partizanų uniforma, ginkluote, jiems papasakota apie partizanų kovas Platelių krašte. Sueigos dalyviai taip pat supažindinti su kuršių genties istoriniu kostiumu ir ginkluote, žaidė tradicinius žaidimus ir kt.
Praeitą savaitę vyko archeologiniai žvalgymai 1944 m. vasaros Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Vanagų“ karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovykloje. Tyrimams vadovavo archeologas dr. G. Petrauskas. Jam talkino 21 savanoris: moksleiviai iš Sedos Vytauto Mačernio, Plungės „Saulės“, Platelių gimnazijų, Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos, įvairių specialybių studentai ir dirbantieji iš Kauno, Žemaičių Kalvarijos, Vilniaus, Klaipėdos, Platelių, Plokščių.
Iš Alfonso Beresnevičiaus užrašytų atsiminimų („Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“, I dalis, išleista 2008 m. Plungėje) sužinome, kad LLA „Vanagų“ stovykla buvo įsikūrusi Plokštinės miške, netoli Platelių ežero. Traukiantis vokiečiams ir artėjant Raudonosios armijos frontui, 1944 m. vasarą į LLA mokymus atvyko jaunimas ne tik iš Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos. Stovykloje buvo kariška tvarka, keldavosi 5–6 valandą ryte, prausdavosi Platelių ežere, vakarais giedodavo Lietuvos himną. Karinio parengimo pagrindų mokė LLA karininkai-instruktoriai Butrimaitis ir Strimaitis. Prie Jakumo upelio ant storos pušies buvo pakabinti taikiniai, į kuriuos šaudė mokymų dalyviai. Stovykloje buvo viena prieštankinė patranka. Priesaiką priimdavo prie Platelių ežero. Gyveno medžiaginėse ir žaginių tipo (dengtų eglių šakomis) palapinėse, pradžioje valgė savo atsivežtą maistą, vėliau produktų gaudavo iš aplinkinių kaimų ūkininkų (vienas ūkininkas padovanojo net karvę).
Archeologiniai žvalgymai patvirtino užrašytus atsiminimus. „Vanagų“ stovyklos vietoje rasta per keturis šimtus įvairių radinių. Daugiausia vinių – jomis „vanagai“ tvirtino žaginius, ant kurių klojo eglių šakas. Tokių „eglinių palapinių“ stovykloje buvo daugiausia. Aptikta nemažai šaudmenų (daugiausia vokiškų), nesprogusi rusiška rankinė granata (S1) (iškviesti išminuotojai ją susprogdino vietoje). Stovykloje buvo dvi žeminės: viena buvo skirta ginklams, kita – maisto produktams. Dabar jos įgriuvusios. Rasta durų vyrių, tikriausiai buvusių durų į žemines. „Vanagų“ stovyklos mokymų dalyviai išmėtė ir nemažai buities daiktų: rasti keli šaukštai, šakutė, senovinis raktas, peiliukai, nedidelis porcelianinis indelis (viduje buvo likę kažkokio tepalo), monetų (vokiškos, lietuviškos, viena ir rusiška (nukalta 1940 m.).
Archeologinių žvalgymų dalyviai susitiko su Broniumi Razma (jo senelio ūkis buvo netoli „Vanagų“ stovyklos) ir su Stasiu Mickevičiumi (jis tuomet piemenavo Justino Jankausko ūkyje, iš kurio mokymų dalyviai imdavo vandenį maistui gaminti), kurie prisiminė „Vanagų“ stovyklą.
Spalio mėnesį Žemaitijos nacionalinio parko direkcija su Plungės skautais organizuos žygį partizanų takais, lapkričio mėnesį vyks konferencija „Laisvės kovos“.
Projektą „Pokario kovos. Alsėdžių, Platelių krašto partizanai“ remia Lietuvos kultūros taryba, Plungės rajono savivaldybė. Projekto partneriai: Kretingos muziejus, asociacija „Plungės skautai“, VšĮ „Ceklio kuršiai“.
Autorės nuotr.
