„Prasidėjus karantinui, Plungės ligoninė atsiuntė raštą, kad, siekdama suvaldyti pacientų srautus, nebegalės teikti saugios nakvynės, tiksliau – blaivyklos, paslaugų. Vėliau rašė, kad neblaivius asmenis vis dėlto priimdavo. Plungės krizių centro vadovas Gintaras Armalis sako, kad visą šį laikotarpį girtuokliai keliavo pas jį. Tai kaip čia dabar yra? Ir kam skirti pinigus, kurių paslaugai teikti prašo ligoninė?“ – klausimus kėlė Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Gintaras Bagužis.
Ne vienerius metus kalbėta, kad Plungėje nėra įstaigos, kuri laikinai priglaustų neblaivius asmenis. 2018-ųjų rugsėjį tokia atsidarė. Tiksliau – ne atskira įstaiga, o konteineris prie Plungės ligoninės, kuriame niekada netrūko klientų. Tiesa, teikiant tokią paslaugą, buvo reikalinga ir apsauga, tad ligoninė talkon pasikvietė „Ekskomisarų biurą“.
Dėl koronaviruso ir karantino pasikeitus reikalavimams, ligoninė paslaugos teikti nebegalėjo. Tačiau girtuokliai niekur nedingo, jiems, kaip ir iki tol, reikėjo kažkur pernakvoti. Tuomet teikti paslaugą ėmėsi Krizių centras, nelaimėlius priglaudžiantis įstaigos teritorijoje esančiame vagonėlyje. Tiesa, apsaugininkai liko ligoninėje.
Ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas Stepas Petrauskis situaciją aiškino taip: „Prasidėjus karantinui, pacientų srautas mums buvo griežtai ribojamas. Taigi priimti neblaivių nebegalėjome. Be to, konteineris mums buvo reikalingas karščiuojantiems pacientams, kad jie nesimaišytų su tais, kurie nekarščiuoja. Nieko nedarėme savavališkai, dėl visko buvo tariamasi su rajono vadovais. Juolab ir neblaivius, kuriems buvo reikalinga medikų pagalba, mes priėmėme. Gegužę tokių turėjome 20, birželį – 19, liepą – 11. Taigi paslaugą iš dalies teikėme.“
Pasak vicemerės Astos Beierle Eigirdienės, ligoninė, kaip ir visos kitos įstaigos, tą laikotarpį buvo užsidariusi, žmonių neįleido, tad ir apsaugininkai nebuvo reikalingi, nes nebuvo ten ko saugoti. Posėdyje dalyvavusi ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Vijoleta Mačiuitienė mero pavaduotojai prieštaravo: „Taip, visas ligoninės duris reikėjo uždaryti, bet vienerias laikėme atdaras – juk reikėjo pro kažkur patiems įeiti, viską įnešti, išnešti. Ir norinčiųjų per jas pakliūti į ligoninę netrūko, tad apsaugininkas mums buvo didelė paspirtis. Juolab kad per karantiną ir darbuotojų buvo labai sumažėję, o neramių pacientų buvo ne vienas, ypač išgėrusieji.“
Krizių centro vadovas G. Armalis patvirtino, kad nuo kovo vidurio girtuokliai keliauja pas jį. „Šiuo metu Krizių centre turime 20 žmonių, daugelis jų – ir „kūrybingi“, ir sunkiai valdomi. O dar tie nenuspėjami vagonėlyje. Jų kasnakt turime, būna, kad nakvoja vienas, būna, kad keturi.“
Įstaigos vadovas piktinosi, kad paslaugą jie teikia, lėšos tirpsta, o aiškumo nėra: kada girtuoklius vėl priims ligoninė, ar įstaigai bus kompensuotos išlaidos? „Juk mums reikia ir tą vagonėlį išlaikyti, ir prižiūrėtojui mokėti, ir valytojai. O valyti ten po nakties, patikėkit, tikrai yra ką… Ir higienos klausimus kažkaip reikia spręsti. Pas mus jie viską daro į puodą. Anksčiau jame kopūstus raugėme, dabar va kitiems reikalams jį paskirti teko… O paskui tą puodą reikia išnešti, per visą teritoriją tempiame“, – ir juokais, ir rimtai kalbėjo G. Armalis.
„Aš nuo pat pradžių visus tikinau, kad blaivykla turi atsirasti ne ligoninėje, o Krizių centre. Deja, kitiems atrodė kitaip. O štai ekstremali situacija parodė, kad tai vis dėlto ne ligoninės paslauga, ne visais atvejais ji pajėgi ją teikti. Na, o pinigus – 9 200 eurų, kurių prašo ligoninė, siūlyčiau dalyti per pusę“, – reziumavo komiteto pirmininkas G. Bagužis.
Kitą dieną šį klausimą svarstė Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas. Tačiau ir šis sprendimo nepriėmė – esą prieš nusprendžiant reikia tiksliau išsiaiškinti, kiek kaštų patyrė viena ir kita įstaigos (ligoninė ir Krizių centras). Tai padaryti pavesta Savivaldybės administracijai. Taigi klausimas kol kas kybo ore.
