Žemaitijos nacionaliniame parke perinčių gandrų kasmet daugėja. Vien Platelių miestelyje per kelerius pastaruosius metus atsirado keli nauji jų lizdai.
Labiausiai visų matomas – prie ambulatorijos esantis gandralizdis. Jau nuo balandžio mėnesio, kai šie paukščiai parskrenda, galima stebėti jų gyvenimą: kaip jie tvarkosi lizdą, deda kiaušinius, peri jauniklius, kaip ūgtelėję jaunikliai mokosi skraidyti ir ruošiasi tolimai kelionei į šiltuosius kraštus.
Šiemet šio gandralizdžio gandrų pora išaugino du jauniklius. Jie pakilo iš lizdo ir mokėsi skraidyti. Nežinia, kas atsitiko vienam jauniklių (ar skraidydamas atsitrenkė į ką nors, ar kitur susižeidė sparną), kad su saviškiais rugpjūčio pabaigoje negalėjo išskristi. Vaikščiojo aplink gandralizdį, nakvojo prie jo ant kalniuko, ateidavo į plateliškės Ingos Norvilaitės sodybą, tarsi prašydamas pagalbos. Ir ją surado.
Gyvūnus mylinti Inga kreipėsi į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojus ir Platelių seniūnę Danutę Rapolavičienę. Seniūnijos vadovė paskambino į Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namus Klaipėdoje. Šių namų specialistai pažadėjo atvažiuoti ir paimti paukštį, patikino, kad kol esą dar šilta, maisto jis pats gali susirasti.
Gal kažką gandras ir susirasdavo, tačiau beveik visą rugsėjį buvo maitinamas geradarių plateliškių: Ingos, jos kaimyno žvejo Beno ir kitų. Vaikščiodavo ilgakojis po miestelį, užsukdavo į Platelių ambulatoriją. Pamatęs Ingą, ateidavo maisto prašyti. Moteris šaltomis naktimis jį į savo šiltnamį uždarydavo.
Prieš dvi savaites gandrą išsivežė Gyvūnų globos namų darbuotojas. Tikimės, kad juo bus tinkamai pasirūpinta.
