Pirmadieni i posedi rinkosi Savivaldybes ekologes Astos Beierle Eigirdienes vadovaujama darbo grupe, kurios tikslas – „sutverti“ rinkliavos už komunaliniu atlieku surinkima lengvatu taikymo tvarka. Ji butu naudojama nuo kitu metu. Deja, reikalas iš mirties taško, galima sakyti, nepajudejo. Darbo grupe nusprende tik tiek – tegu pirmiausia Savivaldybes taryba apsisprendžia, ar mažas pajamas gaunantiems asmenims minetaja rinkliava kompensuoti pašalpomis, ar kažkokioms gyventoju grupems taikyti lengvatas.
Ekologe A. Beierle Eigirdiene i posedi atejo ne tušciomis – atsineše kelis segtuvus Plunges rajono gyventoju prašymu atleisti juos nuo Savivaldybes tarybos ivestos visuotines rinkliavos už komunaliniu atlieku tvarkyma.
Prašymus gyventojai raše minetaja rinkliava administruojanciai uždarajai akcinei bendrovei Telšiu regiono atlieku tvarkymo centrui (TRATC). Šios imones direktorius Vidimantas Domarkas prašymus perdave svarstyti komisijai. Beje, ne viename iš ju neprašoma mokescio sumažinti – visi prašantieji siekia buti visiškai atleisti nuo rinkliavos.
Prašymai, kuriu pateikta apie 300, motyvuojami ivairiai. Tarp nenorinciuju moketi daugiausia tokiu, kurie nurodo turintys du butus ar du namus, bet gyvenantys tik viename, todel ir mokesti norintys moketi tik už viena busta. Kita grupe – kai bute ar name niekas negyvena del jo avarines bukles, kai pastatas apgriuves ar visai nugriautas; trecia grupe – kai namas stovi atokioje, sunkiai privažiuojamoje vietoje ir kai paslauga (atlieku išvežimas) neteikiama; ketvirtoji – kai namo ar buto savininkai mire; penktoji – kai bustas dar nebaigtas statyti ir negyvenamas. Apibendrintai, ko gero, galima sakyti, kad visu prašymu autoriai realiai šia paslauga nesinaudoja, todel ir nenori už ja moketi. Juk jei žmogus turimame bute negyvena, atliekos tikrai nekaupiamos, o jei savininkas mires, jo vele (jei kartais i namus ir sugrižta), taip pat nešiukšlina.
„O ar tarp prašanciuju yra tokiu, kurie nurodytu, kad yra biedni ir neturi iš ko moketi?“ – klause darbo grupes nariai. Ne, tokiu prašymu tarp tu triju šimtu nebuvo. „Tokius prašymus ir irodymus, kad gaunamos pajamos tikrai mažos, gyventojai neše i Savivaldybe. Ir tie, kam pagal pajamas priklause, gavo kompensacijas, tiksliau – sumoketos rinkliavos dydžio vienkartines pašalpas“, – atsake Plunges rajono savivaldybes mere Elvyra Valerija Lapukiene.
Kadangi prašymai atleisti nuo mokescio motyvuoti ne vargana padetimi, o kitomis priežastimis, nutarta nenuolaidžiauti. „Juk turime rinkliavos už komunaliniu atlieku tvarkyma nuostatus, kuriuose tarybos sprendimu patvirtinta, kad rinkliava skaiciuojama ne pagal gyventoju skaiciu, o kiekvienam gyvenamajam bustui. Tuo ir vadovaukimes“, – sake pirmininke. Taigi nuspresta – visiems prašymu autoriams bus išsiusti atsakymai: prašymas netenkintas, rinkliava privaloma sumoketi. Individualiai prašymai net nenagrineti…
Kalbedami apie lengvatu taikymo tvarka, darbo grupes nariai tegalejo konstatuoti, jog jos projekto dar nera, nebent butu galima orientuotis i kitu savivaldybiu parengtas tvarkas.
Mere E. V. Lapukiene siule lengvatu apskritai atsisakyti. „Taip, lengvatos galimos, bet jos neprivalomos. Isivede jas, apsikrausime skaiciavimais. Be to, turime atsižvelgti ir i prognozuojama ekonomine krize – ar atleisti dali gyventoju nuo rinkliavos Savivaldybei nebutu pernelyg didele prabanga? Juolab kad jau šiemet Savivaldybes biudžeto deficitas – penki milijonai litu“, – komisijos narius itikinejo mere.
E. V. Lapukienes nuomone, priimtiniausias kelias – pašalpos. Tuomet mokestis kompensuojamas ne visai grupei asmenu, o konkreciam gyventojui, irodžiusiam, kad pagal pajamas rinkliava jam neikandama.
O kokia tvarka taikoma kitose Telšiu apskrities savivaldybese? Ten taikomos ivairios lengvatos. Vieniems – 30 proc., kitiems – 50 proc., tretiems – visas 100 proc. Pavyzdžiui, Telšiuose nuo rinkliavos visiškai atleidžiami asmenys, sulauke 80 metu. „Taciau ir tokia tvarka nera gerai. Juk ne kiekvienam 80-meciui reikalinga parama. Yra ir skurdžiai gyvenanciu darbingo amžiaus žmoniu“, – piktinosi posedžiavusieji.
Tiesa, daugumos darbo grupes nariu nuomone, pats sumanymas apmokestinti ne gyventojus, o gyvenamuosius bustus yra ydingas, tokia tvarka reiketu keisti. „Rinkliava butina diferencijuoti. Jei sudetinga suskaiciuoti gyventojus, tuomet gal reiketu atsižvelgti i busto kvadratura?“ – svarste UAB „Valda“ vadovas Tomas Raudys. Kad mokestis butu diferencijuotas, pritare ir darbo grupes pirmininke A. Beierle Eigirdiene. „Iš visu pusiu mus spaudžia – rinkliava reikia diferencijuoti“, – sake ji.
Ir iš tiesu – Plunges rajono savivaldybeje ivesta lygiavos principu grista rinkliava jau svarstyta Seime, Lygiu galimybiu kontrolieriaus tarnyboje. Pastarosios išvada tokia – fiksuotas mokestis galimai yra netiesiogine žmoniu diskriminacija del socialines padeties. Jis palankus po vienu stogu gyvenancioms didelems šeimoms, taciau nepalankus vienišiems pensininkams. Beje, pastarieji del rinkliavos renge piketa. O vadovaujantis minetaja išvada, Savivaldybes tarybos sprendima apmokestinti ne gyventojus, o ju bustus žadeta apskusti Klaipedos apygardos administraciniam teismui.
„Pacios rinkliavos mes nebekeisime. Apie ja daug kalbeta, daug diskutuota, ir viskas jau nuspresta. Belieka apsispresti, kas nuo to mokescio turetu buti atleistas“, – kalbejo mere. O tai, kaip jau minejome, turetu apsvarstyti Savivaldybes taryba, kuri ir nuspres, kas geriau, – pašalpos ar lengvatos. Tiesa, del to, kad rinkliava nebus keiciama, mere E. V. Lapukiene gali ir klysti – ar ji teiseta, ar keistina, dar turetu spresti teismas.
