„Jingle bells, jingle bells…“ – jau dainuoja širdis! Ar čia pirmosios snaigės džiaugsmu į „dūšią“ sutirpo, ar Kalėdų eglučių, kasdien vis kitame mieste įsižiebiančių, spindesys apakino. Niūniuoju mėgaudamasi jaukia židinio liepsna, o pro langus vidun bando įsiveržti įsišėlęs vėjas.
Šiltuose namuose ir uraganai nebaisūs. Anatolijus, Ervinas, Feliksas – su šitais jau esame pažįstami. Katrinos Lietuvoje nematėme ir matyti nenorime! O, kad taip galėtume imti ir pasirinkti. Deja, mokslininkų atlikti tyrimai gąsdina – klimatui atšilus pora laipsnių, pragaištingi uraganai siautėtų dešimt kartų dažniau, labiau alintų sausros, o kylantis vandens lygis nušluotų ištisas valstybes, esančias žemose salose. Ir ta atmosferos temperatūra pamažu didėja…
Žmonių planeta skambina pavojaus varpais, ir žmonės ją išgirdo. Sekmadienį Paryžiuje 150 šalių vyriausybių vadovai pradėjo didžiausią kada nors surengtą viršūnių susitikimą dėl klimato kaitos problemų. Vienas dalykas – susitikti, visai kas kita – pasirašyti sutartį. Atšilimas glaudžiai susijęs su iškastinio kuro naudojimu, kuris tebėra pasaulio energetikos pagrindas, todėl bet kokie priimami sprendimai smarkiai paveiktų valstybių interesus. Ar nepristigs lyderiams diplomatinių pastangų pasiekti susitarimą, tinkantį ir turtingosioms, ir nepasiturinčiosioms šalims?
Nepaisant šylančios atmosferos, politinis klimatas tarp kai kurių valstybių smarkiai atšalo. Sunkiai vienas su kitu prasilenkia Turkijos ir Rusijos vadovai. Klimato konferencijoje Paryžiuje dalyvavęs Vladimiras Putinas atsisakė susitikti ir pasikalbėti akis į akį su Recepu Tayyipu Erdoganu. Aiškinimasis dėl numušto rusų karo lėktuvo vyksta viešoje erdvėje, tad čia netrūksta nei kaltinimų, nei vienas kitam metamų iššūkių ar ambicijų demonstravimo. Su JAV prezidentu Baracku Obama Rusijos lyderis kalbėjosi daugiau nei pusvalandį, o juk ir tarp jų buvo nemažas tylos laikotarpis.
Laikas – dydis gydytojas, jis nuramina aistras, prislopina ambicijas, išryškina tikrąsias tiesas. Jo bangos viešumon išplauna keisčiausių dalykų, tokių kaip VST skandaliukas. Ar gali būti, kad, kaip skelbia žiniasklaida, viešojo saugumo tarnyba virto giminės verslu ir niekas to virsmo nepastebėjo 20 metų? Ten, kur nėra tvarkos, purvas tarpsta. Todėl nėra ko stebėtis, kad po viešojo saugumo tarnybos vėliava šiltai įsikūrė ir iš valstybės biudžeto minta net tie, kurie bet kada pasiruošę įkąsti į juos maitinančią ranką. Artėjant Kalėdoms pats metas apsivalyti nuo negerų minčių, purvo, nelojalių darbuotojų ir kitokių blogybių… Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio laukia dar daug darbo.
Tik ramiai plevenanti advento vainiko žvakės liepsna sugrąžina ramybę. Trumpam užklydusios drumzlinos mintys prasisklaido ir vėl sušvinta laukimo Viltis. „Jingle bells, jingle bells“ – šv. Kalėdos jau pakeliui, ir net klimato atšilimas nepajėgus jų sustabdyti.
