Į Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdį pakviesta Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldona Striaukienė apžvelgė vaiko teisių apsaugos padėtį mūsų rajone. Posėdžiautojai šią informaciją panoro išgirsti po šalyje įvykusių kraupių smurto prieš mažamečius atvejų.
A. Striaukienė pasakojo, kad rajone yra 6 556 vaikai, kurie sudaro kone 19 proc. visų gyventojų. Gaila, bet šis skaičius nuolat „dyla“ – ir dėl mažėjančio gimstamumo, ir dėl didėjančios emigracijos. Vaikų iki 3 metų amžiaus turime 1 505, 4–6 metų – 1 044, 7–9 metų – 1 005, 10–14 metų – 1 739, 15–17 metų – 1 263.
166 šeimos įtrauktos į socialinės rizikos apskaitą, jose auga 339 vaikai. 88 šeimos į šį sąrašą pateko dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos, 61 – dėl tėvų girtavimo, 5 – dėl tėvų smurto prieš vaikus, 5 – dėl to, kad vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, 7 – dėl kitų priežasčių. Iš 166 minėtųjų šeimų 78 gyvena mieste, 88 – kaimuose. Jas prižiūri ir joms padeda Plungės socialinių paslaugų centro ir kaimų seniūnijų socialiniai darbuotojai.
Globojamų vaikų turime 96. Iš jų 89 – iš socialinės rizikos šeimų ir tik 7 tėvų neturintys našlaičiai. 55 nepilnamečius yra priglaudusios 47 globėjų šeimos, 41 glaudžiasi valdiškose įstaigose: Plungės vaikų globos namuose – 39, Šiaulių – 2.
2016 metais rajone užregistruoti 96 smurto prieš vaikus atvejai: 10 – fizinio smurto, 86 – psichologinio. Seksualinio smurto atvejų neužfiksuota. Svetimi žmonės prieš nepilnamečius smurtavo 28 kartus, artimieji – 67, kitas nepilnametis – 1.
Pasak A. Striaukienės, pastaruoju metu kilęs nemenkas ažiotažas dėl institucinės vaiko globos pertvarkos. Jos esmė – vaikus globoti ne įstaigose, o šeimose ir bendruomenėse. Ši pertvarka turėtų vykti etapais ir baigtis 2023 metais. Tai reiškia, jog iki minėtosios datos turėtų nebelikti vaikų globos namų. Žengiant link permainų šis tas jau nuveikta: viešoji įstaiga „Edukacija kitaip“ pradėjo teikti kompleksines paslaugas šeimoms Bendruomeniniuose šeimos namuose, Plungės vaikų globos namai laimėjo finansavimą socialinių globėjų bandomosioms paslaugoms teikti.
Vaiko teisių apsauga, be Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Savivaldybės lygmeniu rūpinasi ir nemažai kitų institucijų: Savivaldybės administracijos Socialinės paramos, Švietimo, kultūros ir sporto skyriai, seniūnijos ir jų socialiniai darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigos, Pedagoginė psichologinė tarnyba, ugdymo įstaigos. Šioje srityje dirba ir ne viena nevyriausybinė organizacija: vaikų globos agentūra „Cyrulis“, Žemaičių Kalvarijos vaikų dienos centras „Vilties vėrinėliai“, Šateikių vaikų dienos centras, VšĮ „Edukacija kitaip“, kaimų bendruomenės, sutrikusio intelekto žmonių bendrija „Plungės viltis“.
Kaip kalbėjo skyriaus vedėja, besirūpinančių daug, reikia tik, kad visos institucijos tinkamai bendrautų ir bendradarbiautų.
Savivaldybės tarybos narės Astos Beierle Eigirdienės nuomone, institucijų, kurios rūpinasi vaiko gerove, tikrai nestinga. „Jos lyg dvylika apaštalų supa vaiką, bet sakote, kad trūksta tryliktojo, kuris visus juos suvienytų. Ar su šitiek auklių vaikas neliks be galvos?“ – paklausė politikė.
A. Striaukienės teigimu, vaiko teisių kompetencija priskirta net penkioms ministerijoms, tačiau visos jos dirba savo srityse. „Mūsų nuomone, tos kompetencijos turi būti peržiūrėtos, parengti aprašai, nustatyta, kas už ką atsakingas. Kol viso to nėra, nėra ir rezultatų“, – pabrėžė skyriaus vedėja. Anot jos, galvojant apie pertvarką, daug diskusijų kyla ir dėl finansavimo – be atlygio niekas nenori tapti globėju ir 24 valandas būti atsakingas už nepilnametį.
Tarybos narę Juditą Stankutę domino, kaip vaikai nuo smurto saugomi po darbo ir savaitgaliais: „Visi žinome, kad įvairūs incidentai, smurto atvejai dažniausiai fiksuojami vakarais, savaitgaliais. Institucijos tuo metu nedirba, tad kas gali padėti vaikui?“
A. Striaukienė papasakojo, kad viskas vyksta pagal nustatytą tvarką: darbo valandomis vaiką iš pavojingos aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai kartu su policija, kai skyrius nedirba, tai daro policijos pareigūnai – jie paimtą nepilnametį nuveža į visą parą veikiančius Vaikų globos namus. „Kiek žinau, 2018 metais bus sprendžiamas klausimas dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo visą parą. Bet tai – ir pinigai, ir žmogiškieji ištekliai, tad problemos sprendimas nebus greitas“, – minėjo specialistė.
„Ar po keturmečio mirties visuomenė daugiau dėmesio skiria vaiko teisėms, ar daugiau į jus kreipiasi?“ –
pasidomėjo Savivaldybės tarybos narys Audrius Misiūnas. „Didmiesčiai gal ir sujudo, bet pas mus vis dar laikomasi principo „nieko nematau, nieko negirdžiu“, – atsakė skyriaus vedėja.
