Šiais metais Užgavėnės buvo išskirtinės: žiemos varymo lauk šventė sutapo su kalendorine šaltojo metų laiko pabaiga. Taigi antradienį mūsų šalies miestai ir miesteliai, kaimai ir kaimeliai aidėjo nuo persirengėlių juoko, dainų ir šokių. Ne išimtis ir Plungės kraštas.
Nuo paties ryto, vienur anksčiau, kitur vėliau, raiti, važiuoti ir pėsti persirengėliai, raguoti, karpoti ir visaip kitaip „pasidabinę“, traukė į seniūnijose numatytas vietas. Aikštes ir aikšteles užpildė būriai Užgavėnių veikėjų – velnių, čigonų, gydytojų ir visokio plauko vestuvininkų. Kas kaukės neturėjo, nuo persirengėlių išdaigų kentėjo.
Bene anksčiausiai „žydukai“ rabėti pradėjo Žemaitės memorialiniame muziejuje Bukantėje ir Žlibinuose. Netrūko čia nei burtų, nei mergos su vaiku raudų. Kas į šventę atėjo, nepasigailėjo – ne tik tradiciniais riebiais blynais vaišinosi, bet ir šeimininkių dar išvirtos šiupininės su kiaulės uodega ragavo.
Įdienojus į trobas belstis pradėjo užgavėtojai ir Žemaičių Kalvarijoje. Aplankę gyventojus, įspūdingomis „lyčinomis“ pasipuošusieji iškilminga eisena patraukė link miestelio kultūros centro, kur jų laukė šokiai, žaidimai ir rungtys. Išlaikant šimtmečius besitęsiančią tradiciją kovėsi Lašininis ir Kanapinis. Lašininiui kapituliavus, pelnytai inauguruotas Kanapinis.
Gausus būrys persirengėlių, vaizduojančių žmones ir visokiausius gamtos padarus, atvyko į Žemaitijos nacionalinio parko organizuotas Užgavėnes Plateliuose. Ir kaip nevažiuosi, jei visiems „žydukams“, „čigonams“, „vokiečiams“, „ubagams“, „daktarams“ dirigavo ir rikiuotę reguliavo pats „žydų“ generolas iš Telšių. Apdarus duskindami, kojas kilnodami persirengėliai siautė, kol graudžiai raudodami dūmais paleido Morę. Tada jau kas ką valgomo nusitvėręs traukė į Platelių dvaro jaują, kad kartu dar pašoktų ir padainuotų. Vaišėms gerą nuotaiką palaikė ir šokiams „pirtį kūrė“ Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Čiučiuriuks“ ir Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“.
Ne mažiau užduočių, konkursų ir linksmybių laukė Plungės Senamiesčio aikštėje. Čia, kaip ir visur, skambėjo muzika, kvepėjo keliose vietose kepami blynai. Jų kirsti galėjai, kiek tik tilpo. Juk ir anksčiau per Užgavėnes žmonės valgydavo daug ir sočiai, nes artėdavo ilgasis gavėnios laikotarpis. Norintieji skanavo naminės giros, nosį kuteno kepamų stintų kvapas – jų už dyką taip pat galėjo užkirsti kiekvienas šios žuvelės pasiilgęs plungiškis.
Susirinkusiuosius linksmino šaunūs Plungės kultūros centro meno kolektyvai. Atkaklią Lašininio ir Kanapinio kovą laimėjus pastarajam, liepsnos prarijo pačiame miesto viduryje stovėjusį blogybių ir negandų simbolį – Morę.
Nors nei kalnai pusnų, nei speigas per Užgavėnes negąsdino, riebių blynų, šiupininės ir visokiausių kitų gardumynų prisišveitus nepakenks, jei žiemai priminsime: „Žėima, žėima, biek ėš kėima!“
