Plungės viešosios pirties klausimas sprendžiamas jau daugiau nei metai, tačiau iki galo jo išspręsti taip ir nepavyksta. Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ vadovas Eugenijus Palubinskas laukia, ką nutars valdžia, o politikai niekaip nesiryžta priimti, jų žodžiais tariant, nepopuliaraus sprendimo. Pirties klausimas šią savaitę vėl grįžo į Savivaldybės tarybos komitetų darbotvarkes.
Pirmieji svarstyti Plungės viešosios pirties likimą ėmėsi Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai.
Visų pirma politikai išklausė „Plungės būsto“ vyr. inžinierės Vilijos Budreckienės pateiktą informaciją apie pirties veiklą.
„Plungės būstas“ pirties paslaugas gyventojams teikia kone 30 metų, ir per visą šį laiką nė karto nebuvo daromas pirties patalpų kapitalinis remontas. Buvo apsiribojama kosmetiniu remontu. Žinoma, pirčiai išlaikyti „Plungės būstui“ lėšų buvo skiriama ir iš Savivaldybės biudžeto, tačiau jos ne itin didelės. 2022 m. skirta 55 000 eurų, 2023 m. – 50 000 eurų. 2022 m. pirties paslaugomis pasinaudota 3 991 kartą, iš jų 3 248 kartus naudotasi nemokamai. Pernai pirtyje apsilankyta 3 890 kartų, nemokamai – 3 453 kartus. Per šių metų pirmąjį pusmetį – jau 1 718 apsilankymų, iš jų nemokamai – 1 533.
Skaitytojams priminsime, jog dėl prastos vyrų pirties patalpos būklės, jos neatitikties higienos normoms buvo nuspręsta eksploatuoti tik vieną – moterų pirties – patalpą. Moterys joje lankėsi penktadieniais, vyrai – šeštadieniais.
Kad pirtis atitiktų higienos reikalavimus, būtinas kapitalinis remontas. Preliminariai paskaičiuota, kad vienai pirties patalpai sutvarkyti reikėtų apie 85 tūkst. eurų.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Gediminas Stonys norėjo išgirsti specialistės nuomonę, reikalinga pirtis ar ne. „Žiauriai nereikalinga, nes dideli įdėjimai, o naudos jokios“, – be pagražinimų atsakė V. Budreckienė.
Pasak jos, ir pats administracijos pastatas – ne pirmos jaunystės. O aktualiausias klausimas – seni dujiniai šildymo katilai, kurie nežinia kada „užsilenks“.
Komiteto pirmininkas teigė, kad jis kalbėjo su „Plungės būsto“, Savivaldybės administracijos darbuotojais, politikais, visuomene, pirtininkais. Iš visų pokalbių susidėliojo toks vaizdas: kadangi pradėjus veikti baseinui kai kurie viešosios pirties lankytojai pasirenka baseino pirtis, didelės problemos nėra. Na, o nusimaudymo paslauga galėtų būti teikiama Socialinių paslaugų centre ir Krizių centre. „Plungės būsto“ darbuotojus būtų galima iškraustyti kitur ir 30 metų remonto nemačiusį pastatą parduoti aukcione.
„Kad visai pirtininkų neišmestume į gatvę, buvo minčių atlikti apklausą, gal kas nors priimtų privačiai. Savivaldybei tai būtų pigiau“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Su tokiu pasiūlymu sutiko visi komiteto nariai.
Kitokios nuotaikos vyravo po kelių valandų vykusiame Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje.
„Mes tų žmonių nepriversime eiti į baseiną, tai elementarios higienos reikalas. Biudžetui augant tiek šiais, tiek praėjusiais metais, mes nesugebame suteikti tokios funkcijos savo bendruomenei. Šiandien jau liepos penkiolikta, ir dabar uždarys. Kaip bus žiemą? Žinojome apie šį klausimą jau seniai, prieš biudžeto patvirtinimą“, – piktinosi komiteto narys Liudas Skierus.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Tadas Šetkauskis nesutiko, jog pirtis – tik dėl higienos.
„Plungės būsto“ vyr. inžinierei papasakojus, kad į pirtį žmonės renkasi labiau dėl pramogos, laisvalaikio praleidimo, T. Šetkauskio nuomonei pritarė Giedrius Ramanauskas. Anot jo, už pramogas reikia mokėti.
Nors sveikatos ir socialinius reikalus kuruojantis komitetas palaikė prieš juos posėdžiavusio komiteto pasiūlymą, L. Skierus siūlė taip ir pažymėti, kad pirties paslaugos naikinamos. Į tai komiteto pirmininkas tik sarkastiškai pasiūlė pasižymėti dar vieną valdančiosios daugumos „nuodėmę“.
Ko gero, ar labai didelė ši „nuodėmė“, nuspręs ne politiniai oponentai, o pirties paslaugomis besinaudojantys žmonės.
