36 metai. Tiek laiko Plungėje gyvuoja Simono Daukanto bibliofilų klubas. Praėjusių metų gruodžio 26-ąją gimtadienį pasitikęs klubas turėjo ir dar vieną progą džiaugtis: tuo metu išleistas dešimtasis laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris. Pats laikraštis gyvuoja du dešimtmečius ir yra tai, kuo plungiškiai bibliofilai labai didžiuojasi – šis leidinys visoje Lietuvoje neturi analogų. „Lietuvos bibliofilijos istorija tikrai neapsieis be „Žemaičių bibliofilo“, – yra įsitikinęs Simono Daukanto bibliofilų klubo vadovas Gintautas Černeckis. Beje, šio leidinio istorija susijusi ir su „Plungės“ laikraščiu, nes čia dešimtmetį buvo spausdinamas plungiškių knygų mylėtojų puslapis, iš kurio vėliau ir išaugo „Žemaičių bibliofilas“.
Pradžia
G. Černeckis yra tas žmogus, kuris turbūt Plungėje geriausiai galėtų apibūdinti, kas yra bibliofilija ir bibliofilai. Nenuostabu, juk būtent jis yra vienas iš tų entuziastų, kurių dėka Simono Daukanto bibliofilų klubas mūsų mieste pradėjo veiklą. O klubo atsiradimo istorijos būta įdomios.
Kaip pripažįsta ir pats G. Černeckis, sovietiniu laikotarpiu steigti tokią organizaciją reikėjo drąsos, tuo labiau kad klubą pavadinti norėjosi Simono Daukanto – tautinio atgimimo pradininko – vardu. O ir pats bibliofilijos terminas kėlė priešiškumą. Būtent dėl to plungiškių įsteigtas knygų mylėtojų klubas tik po dešimtmečio nuo veiklos pradžios buvo pervardytas į bibliofilų klubą. „Bibliofilija juk asocijavosi su kapitalizmu, buržuazija. Bibliofilai buvo suprantami kaip elitinės kultūros atstovai, jie buvo nepriimtini tuometei darbininkų ir valstiečių pasaulėjautai, nes tai esą turčių užsiėmimas. Valžia siūlė mums vadintis kurio nors revoliucionieriaus vardu, bet mes linkom prie Simono Daukanto“, – aiškina G. Černeckis, kuris, beje, ilgus metus atidavė istorijos mokytojo darbui, o dabar mėgaujasi savo didžiausiu gyvenimo pomėgiu – knygomis.
Taigi Simono Daukanto bibliofilų klubas Plungėje įsikūrė dar 1984 metais, kai knygos bičiuliai vietos mokytojų Česlovo Vaupšo, Sauliaus Augūno, Gintauto Černeckio ir Irenos Juškevičienės iniciatyva susirinkę Plungės miesto bibliotekoje minėtųjų metų gruodžio 26 dieną steigiamajame susirinkime patvirtino knygos klubo įstatus ir veiklos programą.
Kaip dabar sako G. Černeckis, pasivadinti bibliofilų klubu iš pradžių buvo sudėtinga ne tik dėl tuo metu vyravusios politinės ideologijos, bet ir dėl to, kad plungiškiai knygų mylėtojai nesijautė to nusipelnę. Juk bibliofilija – tai ne vien tik knygų skaitymas ir aptarimas, tai atsakinga akademinė veikla. „Iki tokio pavadinimo reikėjo paaugti“, – sako G. Černeckis.
Pasiekti reikiamą lygį pavyko dėl šviečiamosios klubo veiklos. Ir šiandien mūsų pašnekovui malonu prisiminti žygius per Lietuvą S. Daukanto keliais su pilnomis kuprinėmis knygų. „Mūsų tikslas buvo etapais nueiti tą kelią ir apsispręsti, ar mes tikri daukantiečiai esame, ar ne, šiaudiniai ar ne, ar mes tokiu keliu einame, kokiu ėjo Daukantas. 1988-aisiais į Vilnių įžengėme su trispalve… Žmonės žygių metu mūsų klausė, ar mes nebijome, nes tuo metu Atgimimo ženklai šalyje dar nebuvo drąsūs“, – daugiau nei trisdešimties metų įvykius prisiminė G. Černeckis. Malonius prisiminimus kelia ir 1989 metais suorganizuotas blaivybės žygis dviračiais kartu su Motiejaus Valančiaus blaivybės klubo nariais.
Tikslai ir veikla
Simono Daukanto bibliofilų klubas Plungėje šiandien kuria ir tęsia knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje. Kaip teigia ponas Gintautas, klubas veikia kryptingai ir akademiškai. „Mūsų susirinkimai tikrai nėra tik pasisėdėjimas prie arbatos puodelio“, – nusišypso jis.
Kaip ir veiklos pradžioje, taip ir dabar plungiškiai bibliofilai yra išsikėlę rimtus tikslus. Klubas rūpinasi Žemaičių knygos paveldu, bibliofilijos populiarinimu, taip pat veda vertingų Žemaitijos asmeninių bibliotekų apskaitą, rūpinasi asmeninių bibliotekų fondų atskleidimu visuomenei, Žemaičių bibliofilijos archyvo formavimu, rengia konferencijas „Žemaitiška knyga“, kur pranešimus skaito visoje Lietuvoje žinomi literatūrologai, profesoriai ir kt. Klubas bendradarbiauja su Lietuvos ir kitų šalių bibliofilų klubais bei giminingomis kultūros organizacijomis, dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose knygotyros seminaruose, knygos mugėse.
Beje, įdomu tai, jog kalbant apie bibliofiliją Lietuvoje šiuo metu šalyje yra veikiantys tik trys bibliofilijos klubai: Martyno Mažvydo bibliofilijos klubas Vilniuje, XXVII knygų mėgėjų draugija Kaune ir Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas. „Tai, kad mieste veikia bibliofilų klubas, – prestižo dalykas, tai tikro miesto ženklas, ne miestelio, tuo labiau ne provincijos“, – pažymi G. Černeckis.
Plungės bibliofilai susitinka kartą per mėnesį. Paprastai knygių – taip lietuviškai vadinami bibliofilai – klube yra iki 10 narių. Klubo veiklos pradžioje vyravo nuostata, jog į šią organizaciją gali būti priimti tik tie žmonės, kurie savo asmeninėje bibliotekoje turi ne mažiau nei 300 knygų!
Bibliofilai per metus turi parengti bent po vieną pranešimą pasirinkta tema, vykdyti klubo nutarimus. Klubo būstinė yra Plungės viešojoje bibliotekoje. Kaip minėta, bibliofilai per susirinkimus laiko veltui neleidžia. Jų metu skaitomi pranešimai, vyksta knygų aptarimai, susipažįstama su naujais leidiniais, vyksta jų mainai. Dažnai į klubo susirinkimus kviečiami svečiai, knygos mėgėjai, kurie skaito pranešimus knygos istorijos, bibliofilijos klausimais.
Laikraštis
Plungiškių bibliofilų klubo garbės narys profesorius Domas Kaunas yra pastebėjęs, kad Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas yra vienintelis Lietuvoje tikras bibliofilų klubas. Tokiam įvertinimui, be jokios abejonės, turėjo ir faktas, kad plungiškių knygių dėka buvo pradėtas leisti vienintelis Lietuvoje bibliofilijos laikraštis „Žemaičių bibliofilas“. Neseniai pasirodė dešimtasis jo numeris. Kadangi leidinys pasirodo kas dvejus metus, tai naujausias numeris ypatingas – žymi dvidešimtuosius šio laikraščio gyvavimo metus.
1996 metų kovą klubas „Bibliofilų puslapį“ ėmė rengti būtent laikraštyje „Plungė“. Puslapis spausdintas iki 2007 metų gruodžio 14 dienos, iš viso išėjo 122 „Bibliofilų puslapiai“. „Taigi šiandien esu čia, kur ir prasidėjo „Žemaičių bibliofilo“ istorija“, – lankydamasis redakcijoje kalbėjo G. Černeckis.
Jubiliejinis „Žemaičių bibliofilo“ laikraštis išskirtinis jame išspausdintų publikacijų gausa, čia publikuojami žymių literatūrologų straipsniai – turinys atliepia knygos, kalbos kultūros vertybes. Jo tiražas – 1 000 egzempliorių, maždaug pusė lieka Vilniuje. „Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraštis pristato bibliofiliją kaip savitą kultūros sritį, o bibliofilą kaip knygos žmogų, kuriam kultūra yra vienintelis būdas pažinti save“, – pastebi šio laikraščio kūrėjai.
Bibliofilija – gyvenimo būdas
„Bibliofilija yra gyvenimo būdas“, – sako G. Černeckis, kuris plungiškiams bibliofilams vadovauja jau 33 metus. „Lyg koks diktatorius“, – pajuokauja mūsų pašnekovas. Turbūt nesuklysime Gintautą pavadindami Simono Daukanto bibliofilų klubo siela. Ilgus metus išlaikyti klubą aktyvų – nelengva užduotis. Pašnekovas užsimena, jog turbūt tai padaryti būtų buvę kur kas sunkiau, jei ne jo mokiniai, kurie, įsilieję į klubo veiklą, nors ir kuriam laikui, patyrė prasmingą buvimą knygių draugijoje. Užsimezgusi pažintis su bibliofilija kai kuriems atvėrė ir būsimos profesijos duris. G. Černeckis didžiuojasi savo buvusiu mokiniu Tomu Petreikiu, kuris pasirinko akademinę veiklą – pasuko knygotyrininko keliu ir tapo kolega – aktyviai tęsia veiklą Plungės bibliofilų klube net ir gyvendamas Vilniuje, yra „Žemaičių bibliofilo“ techninis redaktorius. Knygoms neabejinga ir Gintauto dukra, žentas, ir net anūkės, vis dažniau praveriančios turtingos senelio bibliotekos duris.
Beje, asmeninėje G. Černeckio bibliotekoje yra sukaupta apie 4 tūkstančius knygų. Tylusis kambarys. Taip apie savąją biblioteką atsiliepia bibliofilas. Čia vietą randa ne tik jo knygos, bet ir įvairios skulptūrėlės, kuriose vaizduojamas žmogus su knyga. Gintauto sukauptoje kolekcijoje – 140 tokių skulptūrėlių iš įvairių šalių. Kolekcija pasipildo vėlgi ne be bičiulių pagalbos.
Gintautas kaip bibliofilas taip pat turi kryptį, kuri jį labai domina. Plungiškio bibliotekos lentynose guli autografuotos knygos, čia taip pat didelis ir įvairios poezijos autorių archyvas, kadangi pats Gintautas – literatas, yra išleidęs tris savo autorines knygas. Plungiškis renka ir grafikės Gražinos Didelytės iliustruotas knygas. Šiuos du žmones sieja ir graži, kolegiška draugystė.
Asmeninę G. Černeckio biblioteką netrukus turėtų papildyti dar viena knyga: plungiškis bibliofilas artėjančios asmeninės sukakties proga viliasi išleisti dar vieną savo kūrybos knygą.
„Per knygas susirandi bičiulių, draugų. Viskas eina iš bičiulystės, iš geros intencijos. Per knygą surandi žmones, su kuriais energiškai malonu bendrauti, tai ne alkanos sielos, su tais žmonėmis yra gera… Štai kas yra tikroji bibliofilija“, – paaiškina Plungės bibliofilų klubo vadovas.
Graži draugystė su knyga! 💖