Rugpjūčio 30 dieną Plungėje prasidėjo XX tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, vienas ryškiausių klasikinės muzikos renginių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojantis nuo 2006 metų. Išskirtinė meninė kelionė, kupina profesionalumo, emocijų ir muzikos, šiemet dedikuojama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams – ypatingas dėmesys skiriamas genijaus kūrybai ir jo sąsajoms su Oginskių kultūros paveldu.
Jubiliejinis Mykolo Oginskio festivalis prasidėjo patrankų salvėmis ir sveikinimais. Augančiu renginio kultūriniu lygiu džiaugėsi, su festivalio atidarymu plungiškius ir miesto svečius sveikino ir gražių koncertų linkėjo Plungiškių draugijos atstovai – prezidentas Liudas Skierus ir Alvidas Bakanauskas, taip pat Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Į penkis savaitgalius truksiančią muzikinę kelionę su M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“ visus išlydėjo Plungės kultūros centro kamerinis choras (vadovas Alfonsas Vildžiūnas).
Kaip jau minėjome, būtent kompozitoriui ir dailininkui M. K. Čiurlioniui, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minime, ir dedikuotas XX Mykolo Oginskio festivalis. Renginio vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis priminė, kokios glaudžios šio genijaus sąsajos su Plunge. M. K. Čiurlionis ketverius metus gyveno M. Oginskio rūmuose, kur mokėsi muzikos, grojo rūmų orkestre. Čia jis padėjo pagrindus savo pirmosioms muzikinėms kompozicijoms, o miestas ir jo apylinkės tapo įkvėpimo šaltiniu tapybai. Jaunojo M. K. Čiurlionio kūrybos darbuose – M. Oginskio rūmai, parkas, Babrungo upelis, miesto bažnyčia.
Kunigaikščių Oginskių giminės gyvenimas buvo susietas su muzikinės kultūros puoselėjimu. M. Oginskis, pastebėjęs, kad Kostukas labai gabus muzikai ir dailei, išleido jį mokytis į Varšuvą, vėliau – į Leipcigą. Globojo jį ir finansavo jo mokslus iki pat savo mirties.
Plungės, kunigaikščio M. Oginskio ir Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio vardai glaudžiai susieti tarpusavyje, todėl nenuostabu, kad, minint M. K. Čiurlionio metus, jo muzika sugrįžo į rūmus.
Šeštadienį juose skambėjo Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (dirigentas Robertas Šervenikas) atliekama M. K. Čiurlionio muzika. Plungiškiai ir miesto svečiai turėjo galimybę išgirsti ir simfoninę poemą „Jūra“.
„Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo ir šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir bekraščio mano ilgesio“, – citavo M. K. Čiurlionį pristatydamas kūrinį V. Gerulaitis.
Savo svajonę sukurti simfoniją kompozitorius įgyvendino 1904–1907 metais. Pirmą kartą „Jūra“ buvo atlikta 1936 metais. Ir tik po kelių dešimčių metų, 1968-aisiais, šį sudėtingą kūrinį sugrojo Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Ir „Jūra“, o kartu ir M. K. Čiurlionio vardas suskambėjo Maskvoje ir visoje Europoje.
Mykolo Oginskio festivalio istorija
Mykolo Oginskio festivalis kunigaikščiui priklausiusiuose rūmuose, jo rūpesčiu išpuoselėtoje aplinkoje pirmą kartą Plungėje surengtas 2006 metais. Taip buvo įgyvendinta ilgai brandinta Plungiškių draugijos idėja.
Festivalio idėjos autorius ir meno vadovas – Klaipėdos miesto kultūros magistras, Plungės garbės pilietis, dirigentas prof. Stasys Domarkas.
Gimęs iš kultūrinės kunigaikščių Oginskių patirties festivalis subūrė ir užaugino didelį ištikimų klausytojų ratą ir kasmet vis populiarėja. Jis tapo išskirtiniu kultūros reiškiniu Plungės krašto ir Vakarų Lietuvos regiono gyvenime, tapo mėgstamas plungiškių dėl koncertų aukšto meninio lygio ir prieinamumo. Į renginius atvažiuoja žiūrovų iš visos Lietuvos.
Šiemet atidarytas jubiliejinis festivalis rodo, kad jo tikslas pagyvinti Plungės krašto ir Žemaitijos regiono kultūrinį visuomenės gyvenimą, sudaryti galimybes jiems susipažinti su naujausia Europos šalių muzikine kultūra, iškiliausiais šalies ir užsienio profesionaliais meno kolektyvais, simfoniniais orkestrais ir atlikėjais puikiai įgyvendinamas.
Pirmasis šių metų festivalio koncertas nuskambėjo, tačiau muzikinė kelionė tik prasideda – muzikos gerbėjų ir ištikimiausių Mykolo Oginskio festivalio dalyvių dar laukia keturi nuostabūs susitikimai su profesionaliais kolektyvais ir atlikėjais, daug muzikos ir gražių emocijų.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
