Rugpjūčio 31-ąją nuskambėjo pirmieji XIX tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akordai. Visą mėnesį turėsime ne vieną progą mėgautis pačios aukščiausios klasės klasikinės muzikos koncertais. Šis festivalis gyvuoja ne be Plungiškių draugijos iniciatyvos – ji, kartu su Žemaičių dailės muziejumi, rūpinasi, kad Plungėje kasmet vyktų puiki muzikos šventė, apie kurią garsas jau seniai pasklido po visą Lietuvą. Tradiciškai prieš pirmąjį Mykolo Oginskio festivalio koncertą Plungiškių draugijos nariai susiburia draugėn. Tai įvyko ir praėjusį šeštadienį: Žemaičių dailės muziejuje organizuota draugijos sueiga.
Paprastai prieš sueigą į susirinkimą renkasi Plungiškių draugijos valdyba. Įprasta būdavo, kad tai vykdavo kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. Šį kartą buvo nuspręsta posėdį organizuoti naujoje vietoje – Advokato namelyje. Čia, kaip žinome, jau kurį laiką yra Plungiškių draugijos būstinė. Dalis jos patalpų skirta šios organizacijos prezidento dr. Bronislovo Lubio atminimui įamžinti. Sueiga daugumai valdybos narių suteikė progą pirmą kartą apsilankyti Advokato namelyje ir pamatyti dr. B. Lubiui skirtą kambarį su čia eksponuojamais šio garbaus žmogaus asmeniniais daiktais, nuotraukomis, knygomis ir kt.
Plungiškių draugijos sueiga, kaip minėta, vyko kunigaikščių Oginskių rūmuose. Pirmiausia visus pasveikino ir tuo, jog po metų vėl yra galimybė visiems susitikti, pasidžiaugė draugijos prezidentas Liudas Skierus. „Esame plungiškiai. Visi norime, kad Plungėje būtų gera gyventi, kad norėtųsi čia sugrįžti“, – užsiminė prezidentas, dėkodamas kolegoms už tai, kad jie atvyko į sueigą, vadinasi, Plungė jiems rūpi, kaip ir tai, kuo ir kaip gyvena gimtas kraštas. Pabrėžta, jog apskritai Plungiškių draugija yra unikalus dalykas. Tokia ilgus metus veikiančia organizacija, vienijančia didelį būrį garbingų ir iškilių asmenybių, dirbančių savo krašto labui, vargiai gali pasigirti koks kitas šalies miestas.
L. Skierus trumpai informavo, apie ką buvo diskutuota per valdybos posėdį. Priminti per pastaruosius metus nuveikti draugijos darbai, tarp kurių – Kauno klinikų medikų vizitas siekiant suteikti galimybę Plungės ir Rietavo jaunimui susipažinti su mediko profesija iš arčiau bei pabendrauti su šios srities profesionalais. Knygų leidyba, paminklo dr. B. Lubiui pastatymas – darbai, kuriems Plungiškių draugija skyrė daug laiko ir dėmesio. Be jokios abejonės, Mykolo Oginskio festivalis – kertinis draugijos veiklos akcentas. „Kitais metais įvyks jau 20-asis festivalis. Visi festivaliai yra puikūs, bet šis turės būti ypatingas, juk jis sutaps su dar viena labai svarbia data – 150-osiomis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėmis“, – sakė prezidentas, užsimindamas, jog jau dabar yra dėliojama būsimo festivalio programa, planuojami vizitai į sostinę, vyksta pokalbiai ir diskusijos.
L. Skierus užsiminė, jog Plungiškių draugijos valdybos nariai daug diskutavo ir apie tai, kokia kryptimi toliau jiems dirbti. Nuspręsta, jog prioritetas turėtų būti vaikų švietimas ir ugdymas. „Tai labai jautri tema. Turime nuspręsti, ką mes kaip visuomenininkai, bendruomenė galime padaryti, kad situacija švietimo srityje keistųsi. Kol kas ši sfera kelia labai daug klausimų, švietimui neskiriama tinkamo dėmesio. Bet tai didžiąja dalimi valstybingumo problema“, – dėstė prezidentas.
Sueigoje paliestas ir klausimas dėl tinkamo garbių Plungės krašto asmenybių įamžinimo. Rimantas Vaitkus kvietė atkreipti dėmesį, jog žymus fizikas akademikas Adolfas Jucys, kurio 120-osioms gimimo metinėms netrukus Plungėje bus organizuojama konferencija, nėra tinkamai pagerbtas. Šio plungiškio indėlis į mokslą išties yra svarbus, todėl reikėtų ir rimtesnių diskusijų apie jo atminimo išsaugojimą.
Išsakytos mintys ir dėl žemaičių tarmės puoselėjimo, sulaukta siūlymų apsvarstyti idėją dėl festivalio renginių apmokestinimo. „Gal vertėtų pardavinėti bilietus į koncertus, o surinktas lėšas skirti fondui, kuris galėtų finansuoti jaunų gabių žmonių grįžimą į Plungę?“ – svarstė Gintaras Končius. „Čia, aišku, valdybai reikia diskutuoti. Bilietų platinimas – nelengvas klausimas. Man asmeniškai lengviau duoti, nei prašyti, ir Bronislovas Lubys ne prašė, o davė…“ – kalbėjo L. Skierus.
Plungiškių draugijos veikla džiaugėsi ir didžiavosi šios organizacijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė. Ji dėkojo už bendrystę, draugijos narių puoselėjamą meilę savo kraštui, siekį išsaugoti tą plungiškius siejantį ryšį. „Jei esi gimęs Plungėje, turi tarnauti savo kraštui“, – pažymėjo viceprezidentė, pritardama tą popietę išsakytai minčiai, jog būtina kviesti į draugiją įsijungti žmones, kurie savo darbais, mintimis ir idėjomis norėtų prisidėti prie savo krašto puoselėjimo.
Tą popietę draugijos nariais tapo dar du žmonės: menininkas Arūnas Kulikauskas bei Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Plungės skyriaus vadovė Ona Kaniavaitė.
