Vasario 11-ąją Visuotinė Bažnyčia šventė Lurdo Dievo Motinos šventę. Kartu paminėta jau dvidešimt trečioji Pasaulinė ligonių diena.
1992 m. popiežius Jonas Paulius II įsteigė Popiežiaus gyvybės akademiją. Nuo 1993 m. kiekvienais metais pasaulio visuomenė raginama nelikti abejinga sergančiųjų kančioms, apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi ir supančiu pasauliu. Ragindamas kasmet minėti ligonių dieną, Šv. Jonas Paulius II ją susiejo su vasario 11-ąją minima Lurdo Dievo Motinos švente.
Nuo pat ligonių dienos atsiradimo kasmet skelbiama popiežiaus žinia, kurioje kas kartą akcentuojama vis kita tema. Baigiantis 2014-iesiems, popiežius Pranciškus parašė būsimai 2015-ųjų metų Pasaulinei ligonių dienai skirtą laišką, kuriame ir buvo paskelbta šių metų žinios tema: Sapientia cordis (širdies išmintis) ir Jobo knygos žodžiai: „Buvau akys aklam, kojos luošam“ (Job 29,15).
Laiško pradžioje Šventasis Tėvas paaiškina, kas yra „širdies išmintis“. Tai ne teorinis, abstraktus pažinimas ar samprotavimų rezultatas, bet tokia išmintis, apie kurią kalbama apaštalo Šv. Jokūbo laiške: „tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi“ (Jok 3, 17). Širdies išmintis – tai laikysena, kurią Šventoji Dvasia išugdo tuose, kas sugeba atverti širdis ir protus savo brolių kančiai, kas sugeba juose atpažinti Dievo paveikslą.
Širdies išmintis – tai tarnauti broliui. Iš Jobo kalbos, kurioje girdime ir žodžius „buvau akys aklam, kojos luošam“, galime spręsti, kad šis vyras turėjo tam tikrą autoritetą ir buvo miesto gyventojų gerbiamas už tarnavimą vargšams, pagalbą našlėms ir našlaičiams. Kiek daug krikščionių šiandien yra „akys aklam, kojos luošam“ ne tik žodžiais, bet pirmiausia gyvenimu nuoširdžiai liudydami savo tikėjimą. Kiek daug žmonių, – rašo Pranciškus,– globoja ligonius, kuriems reikia nuolatinės slaugos, padeda jiems nusiprausti, apsirengti, juos pamaitina. Toks tarnavimas, ypač jei trunka labai ilgai, yra labai sunkus. Nesunku sergančiu žmogumi pasirūpinti keletą dienų, bet sunku tai daryti mėnesius ar net ištisus metus, ypač kai ligonis net nepajėgia padėkoti. O vis dėlto yra žmonių, einančių tokiu šventumo keliu. Tais momentais galima tikėtis ypatingo Viešpaties artumo. Tokia tarnystė yra nepaprastai svarbi parama Bažnyčios misijai.
Širdies išmintis – tai būti su broliu. Laikas, praleistas kartu su sergančiu žmogumi, yra šventas laikas, – rašo Pranciškus. Jėzus ne kartą yra pasakęs, kad Jis atėjo į pasaulį tarnauti, dėl to ir mes melskime Šventosios Dvasios malonės, kad suprastume, koks brangus ir vertingas yra kito žmogaus palydėjimas, buvimas su juo, laiko aukojimas kenčiantiems broliams ir seserims, kuriuos stiprina ir guodžia mūsų artumas ir meilė. Ir kokį melą kartais slepia kalbos apie „gyvenimo kokybę“, kuriomis norima įteigti, kad sunkiai sergant neverta gyventi.
Lurdo Dievo Motinos šventė, taip pat ir ligonių diena susijusi su Dievo Motinos apsireiškimais Lurde devynioliktojo amžiaus viduryje ir stebuklingų pagijimų išgarsinta Lurdo šventove. Pirmą kartą Mergelė Marija Lurde apsireiškė 1858 m. vasario 11 dieną. Iš pradžių labai skeptiškai reaguota į jaunos kaimo merginos Bernadetos Subirous tvirtinimą, esą ji mačiusi Dievo Motiną ir su ja kalbėjusi. Tačiau greitai prasidėjo vadinamasis Lurdo fenomenas. Pagijo vienas ligonis, po to kitas. Garsas apie stebuklus pasklido po visą Prancūziją ir dar toliau. Žmonės pradėjo miniomis keliauti į Lurdą. Nepadėjo nei valdžios draudimai, nei iš pradžių ir labai atsargi Bažnyčios laikysena. Vėliau Bažnyčia pripažino Bernadetos regėjimus autentiškais, o nuo 1889 m. vasario 11-ąją kasmet visoje Bažnyčioje švenčiama Lurdo Dievo Motinos šventė.
Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šios šventės paminėjimas prasidėjo Šv. Rožinio malda prie Lurdo Dievo Motinos altoriaus. Šv. Mišias aukojęs klebonas dekanas Julius Meškauskas homilijoje priminė, jog Bažnyčia yra pripažinusi tikrais stebuklais daugybę išgijimo Lurde atvejų, kai žmonės su gydytojų diagnozuotomis nepagydomomis ligomis stebuklingai pasveiko čia melsdamiesi, gerdami vandenį iš Lurdo šventų šaltinių. Tokių išgijimų užfiksuota ir Plungės Lurde.
Po Šv. Mišių giedodama Švč. Mergelės Marijos litaniją tikinčiųjų procesija vėl sugrįžo prie Lurdo Dievo Motinos altoriaus, kur visiems pageidaujantiems buvo suteiktas ligonių sakramentas.
Po pietų klebonas dekanas J. Meškauskas aplankė ligonius Plungės rajono savivaldybės ligoninėje ir už juos meldėsi.
