Šeima iš Rietavo savivaldybės Labardžių kaimo, kuri rugpjūčio 9-ąją iškylavo prie Girėnų kaimo tvenkinio, išgyveno didžiulį išgąstį: vėjas „pačiupo“ ir tolyn nuo kranto nunešė pripučiamą valtį, kuria plaukiojo jų dukros.
Trečiadienio popietę, skrosdamos tylą, viena paskui kitą per Rietavo miestą pralėkė greitosios medicininės pagalbos ir ugniagesių gelbėtojų mašinos. Čaižus sirenos garsas nepaliko abejonių – kažkur vyksta nelaimė. Šį kartą skubėta į Girėnus. Pranešta, kad tvenkinyje skęsta vaikai.
Skubėdami paskui specialiąsias tarnybas, jau iš pakeliui sutiktų vietos gyventojų sužinojome, kad viskas baigėsi laimingai – mergaitės medikų rankose.
Kaip pasakojo labardiškė, ji su savo šeima dažnai atvažiuojanti pailsėti prie Girėnų tvenkinio. Ir šį kartą, baigę nešti malkas, visi sėdo į automobilį ir patraukė į pamėgtą vietą išsikepti šašlykų. Pasikvietę čia gyvenančius giminaičius, įsikūrė vietos bendruomenės sutvarkytoje poilsio zonoje.
Jų paauglės – trylikos ir keturiolikos metų – dukros, nieko blogo nenujausdamos, sėdo į pripučiamą valtį. Dar net šašlykai nebuvo sumauti ant iešmų, kai mama pamatė, kad tvenkinio viduryje vanduo pagavo valtį ir neša ją tolyn. Išsigandusios paauglės mojavo, šaukė, bet stiprus vėjas blaškė garsus ir girdėti vieniems kitų nebuvo įmanoma. Moteris, įvertinusi situaciją, iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tėvas leidosi aplink tvenkinį, tikėdamasis, kad vėjas valtį nuplukdys į kitą krantą. Tačiau ji užstrigo telkinio viduryje, tarp augalų.
„Išsigandome, kad augalai pradurs guminę valtį. Mergaitės šaukė. Pasigirdo, kad vanduo jau semiasi į vidų. Giminaičiai nubėgo pagalbos į kaimą. Susirinko vietiniai gyventojai, tačiau niekas iš jų neturėjo valties, be kurios negalėjome pasiekti dukrų. Laimei, labai greitai atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai ir greitoji pagalba. Pamačiusi juos, supratau, kad pagalba bus suteikta laiku“, – pasakojo moteris.
Pirmieji į įvykio vietą atskubėję Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Rietavo komandos ugniagesiai Tomas Gaučas ir Antanas Kneižys nuplaukė prie nelaimėlių, kurios buvo už 130 metrų, ir, prikabinę augmenijoje įstrigusią valtį prie savosios, partempė ją į krantą. Seserys buvo persodintos į gelbėtojų valtį. Medikai, apžiūrėję jas ir įsitikinę, kad šį kartą atsipirkta tik didžiuliu stresu, perdavė dukras tėvų globon.
Nors nelaimė baigėsi laimingai, dvi paauglės šios dienos turbūt nepamirš niekada. Rugsėjo mėnesį į mokyklos suolus jos grįš gavusios gyvenimišką pamoką, kad vandenyje reikia būti labai atsargioms, nes iki nelaimės – tik vienas žingsnis.
