Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Plungės viešoji biblioteka pakvietė į parodos „Žemaitijos koplytstulpiai ir kryžiai Alfonso Beresnevičiaus fotografijose 1990–1993 m.“ pristatymą. Eksponuojamosios nuotraukos – iš plungiškio istoriko Bronislovo Pociaus archyvo.
Parodoje minimas laikotarpis ypatingas tuo, kad jis mena Lietuvai labai svarbų įvykį – nepriklausomos valstybės paskelbimą 1990 metų kovo
11-ąją. Šiai datai šiemet – jau 30 metų.
Ta proga kartu su parodos atidarymu bibliotekoje sulaukta ir žmonių, kurie tuo metu vadovavo Plungės rajono savivaldybei, plungiškių aktyvistų, padėjusių kurti laisvą valstybę.
Sugiedojus himną, įžanginę sveikinimo kalbą pasakyti buvo pakviestas Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vytautas Gedvainis. Dvasininkas pažymėjo, jog kuriant ateities Lietuvą reikia būti drąsiems ir mylėti save, savo artimą, nes tai reiškia mylėti Lietuvą.
Savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė kalbėjo, jog per 30 metų mūsų šalyje nutikę įvykiai – tai mūsų istorija, kurios dalimi kiekvienas mes esame. „Tačiau vienas dalykas yra deklaruoti nepriklausomybę, kitas dalykas – ją įtvirtinti ir išlaikyti. Tai mūsų pagrindinis uždavinys. Sutikite atvira širdimi tai, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta mūsų mieste. Būkime vieningi, palaikykime, saugokime ir matykime vieni kitus“, – kvietė ji.
„Šio renginio tikslas yra prisiminti pirmuosius nepriklausomybės metus. Esminis dalykas tuo metu buvo, kad galėjome daryti tai, ko negalėjome sovietmečiu. Alfonsas Beresnevičius buvo tas žmogus, kuris pradėjo važinėti po Lietuvą ir fotografuoti koplytstulpius, kryžius, nes suprato, kad šiuos objektus reikia kuo greičiau įamžinti. Jo darytos nuotraukos atsidūrė ir pas gerbiamą Bronislovą Pocių“, – apie tai, kaip gimė Plungės bibliotekoje-laikrodinėje pristatoma
paroda, trumpai priminė bibliotekos darbuotoja Otilija Juozapaitienė.
Istorikas B. Pocius pasidžiaugė, jog A. Beresnevičius spėjo užfiksuoti nemažai kryžių ir koplytstulpių, kurių šiandien jau net nėra likę. „Būkime vieningi, stiprūs, kaip buvo mūsų tėvai ir seneliai. Didžiuokimės, kad esame tauta, kuri nebijo nieko. Aišku, per tuos 30 nepriklausomybės metų buvo padaryta klaidų, tačiau laimėjimų kur kas daugiau“, – pabrėžė parodos sudarytojas.
Parodos pristatyme, aišku, dalyvavo fotografijų autorius A. Beresnevičius. Jis paminėjo, jog eksponuojamos nuotraukos yra tik dalis jo sukauptųjų, skirtų įamžinti Žemaitijos kryžius ir koplytstulpius. Jo archyvuose jų ne vienas šimtas. Sakraline tema turįs arti 1 500 nuotraukų.
Ir tą dieną bibliotekoje buvo galima pavartyti A. Beresnevičiaus sukurtus fotoalbumus minėtąja tema. „Dėkoju Bronislovui Pociui, kad jis pakėlė mane iš letargo miego ir suteikė progą priminti visuomenei apie šias fotografijas. Aš dirbu ne dėl garbės, bet kad nuotraukos išliktų archyvuose“, –
kalbėjo metraštininkas.
Į O. Juozapaitienės klausimą, kodėl apskritai ėmėsi tokio darbo – įamžinti kryžius, koplytstulpius, A. Beresnevičius atsakė: „Todėl, kad esu giliai tikinčių tėvų vaikas, kad su pirmu motinos pieno gurkšniu įgavau tikėjimą Dievu ir tėvyne.“
Savo prisiminimais iš Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpio dalijosi Adomas Kripas, Plungės miestui vadovavęs nuo 1992 metų pabaigos iki 1995 metų gegužės. „Buvome jauni, kupini energijos, kuri veržėsi per kraštus, bet gal tai ir gerai, nes tada viską reikėjo pradėti nuo nulio. Tuo laikotarpiu keitėsi valstybė, viskas keitėsi iš pamatų“, – pasakojo jis.
Į prisiminimus leidosi ir tuo metu Plungės miesto tarybos pirmininku buvęs Matas Algirdas Daublys, Plungės kultūros namų direktore dirbusi Rūta Černeckienė. „Lietuvos nepriklausomybę sutikome su didžiausiu džiaugsmu. Dar ir dabar prisimenu emocijas, kurios mus visus apėmė, kai dalyvavome pirmojoje Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Visi, kurie išgyvenome tą laikotarpį, turime dėkoti Aukščiausiajam, kad leido mums tai patirti“, – prisiminė R. Černeckienė.
Paroda bibliotekoje veiks iki kovo 24 dienos.
