Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje Telšių ješivoje pristatyta profesoriaus Alfredo Bumblausko knyga „Lietuvos kryžkelės: istorijos etiudai“. Renginyje dalyvavo knygos autorius, pokalbį moderavo istorikas Julijonas Šileika.
Per pristatymą, nevengiant šmaikščių autoriaus pastabų ir komentarų, kalbėta apie istoriografinės minties plėtotę Lietuvoje ir prof. A. Bumblausko vaidmenį joje. Svarstyta, kokia kryptimi turėtų judėti istoriniai tyrimai ir istorinis ugdymas Lietuvoje. Pokalbio metu paliestos svarbios istorinės ir tautinės tapatybės temos, kurios gvildenamos ir naujoje autoriaus knygoje. Diskutuota apie Žemaitijos ir žemaitiškumo idėją, Telšių miesto ateities perspektyvas.
Gausiai susirinkusi publika nevengė dalytis mintimis ir klausimais. Po pristatymo sveikinimo žodį tarė buvęs Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas ir Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, uždavusi šmaikštų, profesoriaus itin mėgstamą istorinį klausimą, tai kada vis dėlto į Lietuvą atkeliavo katės?
Daugiau apie knygą
Knygos pratarmėje filosofas Alvydas Jokubaitis rašo: „Iki Bumblausko „Senosios Lietuvos istorijos“ istorikų amatas reikalavo archyvus perkelti į knygą. Buvo vengiama drąsesnės minties ir interpretacijos. Savo Lietuvos istorijos tyrimais Bumblauskas pažeidžia šią taisyklę. Svarbiausi kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykiai susieti su prasme, o ne empiriniais faktais. Jeigu liktų vien tik empiriniai faktai, žmogaus gyvenimas netektų prasmės. Jos suvokimas ateina iš visai kito šaltinio negu vadinamieji istorijos šaltiniai. Mūsų istorikus Bumblausko požiūris į istoriją kartais trikdo ir erzina. Tikriausiai būtent todėl rašyti šios knygos pratarmę buvo patikėta prie istorikų cecho nepritapusiam žmogui. Tačiau ir ne istorikui aišku, kad susierzinimas yra nieko vertas istorijos faktas. Paprasti žmonės retai kada nors skaito istorikų knygas, o jeigu skaito, tai tik tas, kurios paliečia jų vaizduotę. Tai supranta Bumblauskas. Jis nori, kad istorija nebūtų tik teiginių sankaupa. To neįmanoma iki galo pasiekti, tačiau tai bandantys padaryti verti visokeriopos pagarbos.“
