Liepos mėnesį Plungės Senamiesčio aikštėje surengtame muzikiniame vakare grojo saksofono muzikos virtuozas, džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas. Plungiškiai gali didžiuotis savo kraštiečiu: P. Vyšniauskas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, Plungės miesto garbės pilietis ir kt. Bet retas žino, kad jis turi ir dar vieną garbingą vardą – yra Lietuvos garbės medžiotojas.
„Mano tėvas Zenonas Vyšniauskas buvo medžiotojas. Medžiojo Plungėje, „Purvaičių“ būrelyje. Po įtikinamo pokalbio su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi 2006 metais užsikabinau šautuvą ir išėjau į mišką…
Man medžioklė labai padėjo pamatyti Lietuvą iš vidaus. Puikus kraštas! Kai žmonės pasako, kad pervažiavo visą Lietuvą nuo Vilniaus iki pajūrio greitkeliu, tai reiškia, kad kraštas liko nepamatytas.
Mano safaris daugiau buvo ne su šautuvu, o su saksofonu. Lankiausi apie 70 valstybių ir „sumedžiojau“ gausybę aplodismentų koncertinėse pasaulio scenose – nuo Plungės iki Melburno, Tokijo, Niujorko, Londono…
Man patinka visų rūšių medžioklės. Kartą Kretingos rajone per vieną varymą lygiavamzdžiu šautuvu patiesiau šešis šernus. Medžioklėse sutikau puikių žmonių, patyriau nuostabių akimirkų ir labai didžiuojuosi, kad tapau medžiotoju – mano gyvenimas tapo prasmingesnis“, – apie medžioklę kalba prof. P. Vyšniauskas.
Pasak mūsų kraštiečio, mes turime šviesti visuomenę ir aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime gerindami medžioklės įvaizdį visais įmanomais būdais. Jis pats tai daro kultūros priemonėmis. „Tik nuo pačių medžiotojų priklauso, kaip visuomenė žiūrės į mus“, – patikino profesorius.
Esu giliai įsitikinęs: jei nori pažinti žmogų, pabendrauk su juo medžioklėje, kartu pavaikščiok po miškus, pamatyk, ar jis grožisi Lietuvos gamta, ar gerbia žvėrį, išgirsk, ką mano apie medžioklę.
Tik vienoje medžioklėje su profesoriumi Petru teko kartu būti. Mačiau, kad jis pagarbiai žiūri į sumedžiotą žvėrį, sugeba bendrauti su medžiotojais. Medžioklė jį tikrai pavergė.
Aš didžiuojuosi savo kraštiečiu, pasiekusiu aukščiausią lygį muzikos srityje, sukūrusiu ragu pučiamus medžioklės signalus. Aš džiaugiuosi, kad per mano knygos „Pabaigos niekada nebus“ pristatymą, vykusį Vilniuje, sveikinimą medžioklės ragais pūtė gerbiamas Petras su sūnumi Dominyku.
