Net dvi dienas, kovo 20-21 d., šurmuliavo svečiai iš Latvijos, dalyviai ir lektoriai iš Lietuvos baigiamojoje projekto „Ežerai ateičiai“ konferencijoje „Subalansuotas ežerų teritorijų valdymas“. Konferencijos metu aptarti ne tik nuveikti darbai, bet pažvelgta plačiau į ežerų tvarkymą ir apsaugą Lietuvoje bei Latvijoje. L.Tuvikene iš Estijos gamtos mokslų universiteto papasakojo apie ežerų apsaugą, tvarkymą Estijoje.
Kaip ežerai saugomi Latvijoje? Kaip stebima jų būklė? Kokiu tikslu rengiami upių baseinų valdymo planai ir kaip jie pritaikomi ežerų apsaugai? Apie visa tai kalbėjo Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro vyr. specialistė M. Čičendajeva. Be to, 2009-2014 m. keičiama iki 2008 m. veikusi ežerų monitoringo (stebėsenos) taškų išdėstymo sistema. Šias ir kitas naujoves pristatė specialistė iš Latvijos.
Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas A. Šepikas, per 2007-2013 m. Lietuvoje įgyvendinta apie 90 ežerų valymo projektų. Kokie ežerai turėtų būti tvarkomi, atstatomi – sprendimus priėmė Savivaldybių specialistai. Daugeliu atveju buvo valomas dumblas, stambieji vandens augalai, nes siekta pagerinti vandens telkinių rekreacines aplinkas. Tačiau būtina naujame finansavimo periode pagalvoti ne tik apie ežero būklės pagerinimą rekreaciniais, bet ir ekologiniais tikslais. Svečias iš Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio Techninio Sekretoriato – Valerija Machnorylova – pristatė, kokios projektų teikimo galimybės kitame finansavimo periode 2014-2020 m. Remiamos veiklos: aplinkosauga ir atkūrimas, bioįvairovės palaikymas, ekosistemų paslaugos, žalioji infrastruktūra. Be to, bus remiamos mikroįmonės (naujų darbo vietų kūrimas).
Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė projekto metu vykdytų tyrimų apibendrintus rezultatus. Mokslininkai, talkinant studentams, dirbo penkiose tyrimų srityse: invaziniai, potencialiai toksiški dumbliai; Platelių ežero batimetriniai tyrimai; Platelių ežero dugno buveinių inventorizacija; moliuskų–dreisenų tyrimai Platelių ežere; šlapžemių įvertinimas. Prof. D.Daunys pristatė Platelių ežero dugno buveinių tyrimus, rodė filmuotą medžiagą. Platelių dugne vyrauja 9 dugno buveinių tipai. Apie 80 proc. ežero dugno dengia įvairaus storio dumblas. Beje, nustatytas Platelių ežero didžiausias gylis – 48,49 m. Deguonies pasiskirstymas vandens storymėje, anot mokslininkų, tiesiog nuostabus. Ar moliuskai gali kontroliuoti ežero eutrofikaciją (užaugimą)? Kas įtakoja momentinį trumpalaikį vandens „žydėjimą“? Visi tirti Platelių ežero vandens parametrai rodo gerą vandens kokybę. Tačiau dr. R. Paškauskui bei kitiems specialistams kelia susirūpinimą didėjantis fosforo kiekis vandenyje. Pagrindinis fosforo taršos šaltinis – skalbimo priemonės, kuriose yra didžiuliai fosforo junginių kiekiai. Buityje skalbdami rūbus, net nesusimąstydami, ką darome, įpilame neretai ir didesnį miltelių kiekį nei rekomenduojama. Vasarą padidėja turistų srautai, daugiau apsistojusių su nakvyne, didesni skalbinių kiekiai… ir ką turime? 2012 m. pasirodė pirmasis lokalus vandens „žydėjimo“ atvejis. Vandens „žydėjimą“ sukeliančios melsvabakterės pačios iš oro paimą azotą, o jei vandens storymėje plaukioja reikiamas kiekis fosforo junginių, štai ir prašom – vandens paviršius pasidengia melsvai žalia dvokiančia mase. Tačiau nuo 2017 m. turėtų ženkliai sumažėti vandens telkinių tarša fosforu, nes Europos Sąjungoje įsigalios reglamentas, ribojantis fosfatų naudojimą skalbimo priemonėse.
A.Urtans įdomiai pristatė, kaip į ežerotvarką įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, bet ir patys vietos gyventojai. Iš tiesų siekiama ežerus kuo ilgiau išlaikyti geros būklės, tačiau ar visada tai naudinga pačiai ežero ekosistemai? Juk natūralūs procesai vyksta taip, kad ežeras palaipsniui virsta pelke, o vėliau mišku. Viskas yra gerai, kol žmogus neįsikiša į šiuos procesus, teršdamas vandenį, pakrantes, intensyviai naudodamas vandens išteklius.
Projekto metu parengtos rekomendacijos apie ežerų atkūrimo priemones ir kaip jas pasirinkti. Parengta ir išbandyta savanoriška stebėsenos programa „Stebiu ežerą“.
Projekto „Ežerai ateičiai“ partnerių teritorijose esantys ežerai – įamžinti fotografijose. Platelių dvaro jaujoje (Didžioji g. 21, Plateliai) veikia keliaujanti ežerų fotografijų paroda. Trisdešimt dviejose fotografijose – Lietuvos ir Latvijos ežerų vaizdai. Pamatysite Kuldigą, Durbę, Saldus, Biržų ir Tytuvėnų regioninių parkų ežerus bei labiau pažįstamus vaizdus. V. Plyniaus, S. Sidabro, G. Sidabrienės, Klaipėdos universiteto darbuotojų ir kitų autorių nuotraukose Platelių ežeras iš viršaus, žiemos vaizdai, ežero dugno įdomybės.
Ši kilnojamoji paroda jau apkeliavo projekto „Ežerai ateičiai“ partnerių teritorijas: 8 institucijas iš Latvijos ir 3 Lietuvoje (Klaipėdos universitetą, Biržų ir Tytuvėnų regioninius parkus). Iki liepos mėnesio paroda veiks Platelių dvaro jaujoje (Didžioji g. 21, Plateliai). Dėl parodos lankymo prašome kreiptis į Platelių dvaro svirne (Didžioji g. 22, Plateliai) esančias Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojas.
Konferencija organizuota įgyvendinant projektą Nr. LLIV-326 „Cross Border Cooperation for Sustainable Management of Lake Areas in Kurzeme and Lithuania“ („Lakes for Future“ Ežerai ateičiai), kurį finansuoja Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa 2007-2013 m.
