Neseniai „Purvaičių“ medžiotojų kolektyve buvo neeilinė šventė. Kolektyvo nariai, tiksliau, Keturakių grupės (būrelis yra susiskirstęs į grupes medžioklėms tykant) medžiotojai, sveikino Reginą ir Robertą Rekašius, kuriems sukako po 50 metų. Taip pat neeilinio – 80 metų – jubiliejaus proga pasveikintas Kazimieras Vaičius.
Bendraamžius Reginą ir Robertą gyvenimo kelias suvedė besimokant Rietavo technikume. Įsikūrė jiedu tuoj už Plungės esančiuose Glaudžiuose savo puikiame name. Užaugino du sūnus. Kol kas nė vienas dar nepanoro tapti medžiotoju, nors dažniausiai tėvų gyvenimas būna pavyzdys.
Robertas žvėrių takais patraukė 2006 metais. Susidraugavo su kaimynu Mindaugu Preibiu. Abu užsiima miškų verslu, tad, vaikštant po savo miškus, matant žvėrių pėdas, savaime abiem kilo noras tapti medžiotojais.
„Kaime gimęs, kaime augęs, žvėrių dar vaikystėje ne kartą matęs. Mano pirmas sumedžiotas žvėris – šernas. Nemažai jų esu patiesęs. Ne sykį paleidau taiklių šūvių į stirnas, kiškius, lapes, bebrus. Taurųjį elnią esu sumedžiojęs, o štai į briedį dar neteko taikytis.
Medžioklė man tiesiog poilsis. Nesu iš tų, kurie itin norėtų paguldyti žvėrį. Pamačiau kokį nors, ir medžioklė man jau kaip ir įvykusi“, – kuklumu pasižymintis ir, mano žiniomis, esantis itin nagingas Robertas neskuba pasakoti apie patirtus nuotykius.
Medžiotoja 2012 metais tapo ir Regina. Paklausta, kas paskatino užsikabinti ant peties šautuvą, ji atsakė, jog tai greičiausiai genai. Medžiotojas buvo senelis. Be to, per visokias klubo šventes sueina medžiotojai su žmonomis, tad kalbų apie medžioklę moterys prisiklauso ir ne vienai atsiranda noras kabintis šautuvą. Reginą tiesiog žavi buvimas gamtoje.
R. Rekašienė puikiai pradėjo medžiotojo kelią – pačią pirmą dieną per medžioklę su varovais patiesė stirną ir kiškį.
Ne kartą su Rekašiais teko susitikti medžioklėje. Liko puikūs įspūdžiai. Yra toks, ko gero, labai tikslus posakis: jei nori pažinti žmogų, pabūk su juo medžioklėje. Čia viskas greitai paaiškėja. Ar tu tikrai myli gamtą, ar gerbi medžiojamą žvėrį, ar sugebi bendrauti su žmonėmis. Kalbant apie 50-mečius švenčiančius Reginą ir Robertą, tuo abejoti netenka.
Nors šautuvėlį prieš metus padėjo Kazimieras Vaičius, tačiau „Purvaičių“ būrelio medžiotojai jo nepamiršo ir pasveikino 80-mečio proga.
Apie save K. Vaičius pasakoja: „Aš medžiotoju tapau 1975 metais. Buvau miškų ūkio darbuotojas, o juk dauguma miškininkų ir tampa medžiotojais. Per tuos pusšimtį metų smarkiai pasikeitė medžioklės. Atsirado daugybė visokių įstatymų, visokių nesutarimų tarp medžiotojų.
Aš dažniausiai būdavau varovu. Net dabar dar norisi dalyvauti medžioklėje ir pabūti varovu. Tarybiniais laikais mums teko vykdyti medžioklės planus. „Purvaičiai“ valstybei turėdavo sumedžioti po 10–12 briedžių. Per tiek metų susikaupė daug trofėjų, buvau nukabinėjęs visas sienas, bet viską išdalijau.
Kone kasnakt sapnuoju medžioklę. Tikrai dar nueisiu į medžioklę, tegu ir varovu, tegu ir amžius solidus, bet labai norisi pabūti tarp medžiotojų.“
