Pastarosiomis dienomis per televiziją stebėjome, kokiais rūpesčiais gyvena Kauno rajono Domeikavos kaimo gyventojai. Gyvenamųjų namų kvartale planuojama įkurti Pusiaukelės namus, skirtus nuteistiesiems, kurie stengiasi grįžti į visuomenę. Paskaitę straipsnius, pamatę reportažus daugelis pagalvojome, kad kažin ar norėtume gyventi tokioje kaimynystėje. Bet panašu, kad ir plungiškių, o tiksliau – vadinamojo kareivinių rajono, laukia staigmena – Pusiaukelės namai taip pat atsiras.
Pastatė prieš faktą
Jei kas nesidomėjo, pasakysime, kad Domeikavos gyventojai apie Teisingumo ministerijai pavaldžios Lietuvos kalėjimų tarnybos planus gyvenamajame kvartale įkurti Pusiaukelės namus sužinojo atsitiktinai. Su jais niekas nei kalbėjosi, nei pateikė kokios informacijos. Kaip sakoma, žmonės buvo pastatyti prieš faktą. Vietos bendruomenė ne juokais sunerimusi – žmonės baiminasi dėl saugumo, nes įstaiga netoli mokyklos, vaikų darželio.
Domeikaviškiai jau ėmėsi žygių – parašė peticiją. Ketvirtadienio rytą buvo surinkti 4 463 parašai.
Įdomu, kokia bus Plungės žmonių reakcija, nes, pasirodo, Pusiaukelės namai bus įkurti ir mūsų mieste. Ir tai – ne gandai ar diskusijos, o greičiausiai faktas: prie Lentpjūvės gatvės 10-ojo namo pastatyta informacinė lentelė su užrašu: „Šiame pastate bus įrengti Plungės pusiaukelės namai“.
Žinoma, visų pirma patvirtinti ar paneigti šią informaciją paprašėme Savivaldybės mero Audriaus Klišonio.
Meras teigė, kad apie tokių namų atsiradimą prieš metus jau buvo kalbama, tačiau viskas nutilo. Tuomet pokalbis šia tema vyko tarp teisingumo viceministro Elano Jablonsko ir tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno. Tiesa, Savivaldybės vadovas informavo, kad kitą savaitę, ketvirtadienį, Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai atvyks į Plungę, susitiks su juo, miesto seniūne, seniūnaičiais ir gyventojais. Informaciją apie tai paviešinti turėtų seniūnija.
Apie tai paklausta Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė patvirtino, jog iš rajono vadovo gavo nurodymą sukviesti seniūnaičius, kad jie šią žinią praneštų gyventojams. Tiesa, kokiu laiku numatytas susitikimas, seniūnė sakė nežinanti, nes dar negavo oficialaus Lietuvos kalėjimų tarnybos rašto.
Žinodami, kad D. Jurkuvienė anksčiau ėjo Plungės rajono policijos komisariato viršininkės pareigas, pasidomėjome, kokia jos nuomonė šia tema. „Visame pasaulyje tai vyksta. Turime gebėti priimti visokius, nes ir jie yra mūsų visuomenės dalis. Kaip buvusi pareigūnė į tai žiūriu liberaliai demokratiškai“, – atsakė seniūnijos vadovė.
M. Kaunas „Plungei“ patvirtino, jog Savivaldybės administracija daugiau nei prieš metus gavo iš Teisingumo ministerijos užklausą, ar Savivaldybė turėtų laisvą pastatą Pusiaukelės namams įrengti. „Tuo metu tokio nebuvo. Buvo papasakota, kas tai yra, kokie tokios įstaigos įrengimo tikslai. Tuo mūsų bendravimas ir pasibaigė. Kadangi tai nebuvo nei Savivaldybės administracijos, nei tarybos sprendimas, neprivalėjome sekti tolesnės jų veiklos“, – komentavo dabartinės opozicijos lyderis.
Jo manymu, baimintis nereikėtų, nes bausmes atlikti baigiantys asmenys gyvens su prižiūrėtojais, jie bus kontroliuojami ir pan. „Juk ir dabar savo aplinkoje, gal net kaimynystėje turime žmonių, kuriuos prižiūri Probacijos tarnyba, ir nieko“, – kalbėjo M. Kaunas.
Beje, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus Plungės padalinio darbuotojai prižiūri 130 asmenų.
Pusiaukelės namuose – griežta tvarka
Pusiaukelės namai jau įkurti Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose. Liepos mėnesį jie buvo atidaryti Tauragėje. Tad susisiekėme su Tauragės rajono savivaldybės meru Dovydu Kaminsku, kad, kaip sakoma, viską išgirstume iš pirmų lūpų.
Meras D. Kaminskas pasakojo, kad Tauragės pusiaukelės namai įsikūrė atokesnėje vietoje. Tauragiškiai iš pradžių nebuvo patenkinti tokia kaimynyste, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba organizavo kelis susitikimus su gyventojais ir taip pavyko stereotipines baimes išsklaidyti. Iki šiol jis nėra gavęs nusiskundimų dėl kokių nors netinkamų Pusiaukelės namų gyventojų veiksmų.
„Galima suprasti gyventojų susirūpinimą, bet ten gyvenantys žmonės tikrai nėra pavojingesni nei tie, kurie gyvena laisvėje ir daro nusikaltimus. Ir į tuos namus patenka ne kiekvienas norintis, yra griežta atranka. Mano manymu, toks variantas geresnis nei kai atlikęs bausmę asmuo grįžta į laisvę ir susiduria su įsidarbinimo, gyvenamojo ploto paieškos problemomis. Kas tada lieka? Vėl ieškoti būdų, kaip išgyventi“, – kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras.
Kas tai yra Pusiaukelės namai? Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainėje rašoma: „Pusiaukelės namai – laisvės atėmimo bausmės vieta, kurioje taikomos griežtos taisyklės ir kontrolė. Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose, turi dirbti arba mokytis. Jie vyksta į darbą ar mokymo įstaigą ir grįžta iš darbo ar mokymo įstaigos į Pusiaukelės namus tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius. Numatytais atvejais išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tad Pusiaukelės namai neturėtų būti lyginami su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.“
Sprendimą, kas vertas apsigyventi Pusiaukelės namuose, priima Kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu įgalioti pareigūnai, dažniausiai kalėjimų viršininkai. Kaip rašoma svetainėje, šie sprendimai remiasi tarnybos pareigūnų ir specialistų, kurie pagal įstatyme nurodytus griežtus kriterijus vertina nuteistųjų motyvaciją ir elgseną, rekomendacijomis.
„Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę Pusiaukelės namuose be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba ima kelti pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams, yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą. Pusiaukelės namuose taip pat yra taikoma privaloma tvarka nuolat būti visiškai blaiviems. Periodiškai vyksta to patikrinimai, ir pažeidę šią taisyklę nuteistieji taip pat yra iš karto perkeliami atgal į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą“, – rašoma Kalėjimų tarnybos svetainėje.
Žmonės pasakytų, kad skamba gražiai ir, atrodo, nereikėtų baimintis, bet… Viduje kirba nerimo kirminas. Juo labiau kai esi pastatomas prieš faktą, kad čia bus, ir viskas. Visuomenės nuomonė, panašu, šoje situacijoje nėra labai svarbi, jei apie tai su žmonėmis viešai bus kalbama jau priėmus sprendimą dėl Pusiaukelės namų įkūrimo.
Raštu kreipėmės ir į Lietuvos kalėjimų tarnybą, tačiau gavome atsakymą, jog į mūsų klausimus bus atsakyta artimiausiu metu. Kada? Žinant, kaip į terminus žiūri valstybinės institucijos, tikėtina, kad tai bus ne taip operatyviai, kaip norėtųsi.
