Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės filologijos profesorius Merkelis Račkauskas į lietuvių kalbą išvertė graikų filosofo Platono dialogus. Ir buvo vienas pirmųjų vertėjų į lietuvių kalbą.
Šia proga Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos Humanitarų akademija surengė regioninę konferenciją „Dialogai amžiams: Platono filosofija ir Račkausko vertimo menas“.
Sukakčių metai
Pirmajai Mažeikių gimnazijai 2025-ieji yra keliskart jubiliejiniai: šiemet buvo minimos jos įkūrėjo M. Račkausko 140-osios gimimo metinės, sukako 100 metų, kai mokykla tapo gimnazija, 2025–2026 metų abiturientų laida bus 100-oji. Tarp minėtinų įvykių – ir pirmojo klasikinio filosofijos teksto išvertimo į lietuvių kalbą šimtmetis.
- Račkausko gimimo metines gimnazijos bendruomenės nariai paminėjo sausio 17 d. – jo gimimo dienos išvakarėse. Paminėjimo renginys transliuotas tiesiogiai internetu, todėl prisijungti ir jį stebėti galėjo visi, kam įdomu ir aktualu.
Penkerius metus gimnazijoje veikiančios Humanitarų akademijos ir jos sumanytojos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Virginijos Aurylatės iniciatyva ir pagalbininkų pastangomis praėjusią savaitę paminėta dar viena sukaktis – prabėgę 100 metų po to, kai M. Račkauskas į lietuvių kalbą išvertė Platono dialogus.
Nuskambėjo Daukšos mintys
Gimnazistų lūpomis nuskambėjo kunigo, vieno iš lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojaus Daukšos mintis iš „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“: „Žinau, kaip visos tautos vertina, myli ir brangina veikalus gimtąja kalba rašytus (todėl manau, visos tautos ir suskato versti knygas iš kitų kalbų į savas). Tiktai mūsų, lietuvių tauta, mokydamasi lenkų kalbos ir ją vartodama taip yra paniekinusi, apleidusi, kone išsižadėjusi savo kalbos.
Juk kiekvienas tai aiškiai mato, bet už tai vargu ar kas ją pagirs. Juk iš prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiriša tiek prie savo tautos, tiek ir prie savo kalbos. Kita vertus, kuo gi išsilaikė iki šiol ta didžioji Persijos karalystė, senovinė monarchija? Tiktai savo kalbos santaika. Kuo gi kitose tautose garsėjo Romos valstybė? Dėl ko jų žygdarbiai net tolimiausius kraštus pasiekė? Vien tik išlaikymu gimtosios kalbos, kuriai praturtinti ir skleisti ne tiktai įstatymus leido, bet ir įvairius filosofijos mokslus dėstė ir savo dievų garbę aprašė. Kuo atsilaikė arabų šalys, graikų valstybės ir kiti tolimi kraštai? Vien tiktai savo gimtosios kalbos išlaikymu.“
Atsiliepdama į šiuos žodžius ir sveikindama regioninės konferencijos dalyvius, svečius, klausytojus konferencijos organizatorė V. Aurylaitė kalbėjo: „Deja, šie Daukšos žodžiai apie tai, kad į lietuvių kalbą reikia versti svarbiausius žmonijos tekstus, virto kūnu ne taip greitai. Bet, žinant mūsų istoriją, vis dėlto reikia sakyti: laimė, kad tai įvyko. Šiandien puiki proga tai apmąstyti.“
Linkėjo tarpusavio dialogų
Gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė tvirtino, kad ši konferencija – neeilinis įvykis gimnazijai, Mažeikių kraštui, Lietuvai.
Direktorė džiaugėsi Mažeikiuose, gimnazijoje matydama būrį šiam kultūriniam įvykiui neabejingų žmonių.
„Platonas sakė: nuo gražių vaizdų prie gražių minčių. Ir nuo gražių minčių – prie gražių darbų. Galvoju, kad šiandien kalbėsime ne tik apie Platono dialogus, bet turėsime ir gyvų dialogų tarpusavyje – bendrausime, svajosime ir džiaugsimės“, – prasmingos dienos, nuoširdaus bendravimo konferencijos dalyviams linkėjo A. Žukauskienė.
pristatė pranešimus
Pirmojoje – akademinėje konferencijos dalyje pranešimus skaitė svečiai, joje dalyvaudami gyvai ir nuotoliu.
- Račkausko vaikaitis, poetas, eseistas prof. Tomas Venclova į konferencijos svečius kreipėsi per nuotolį, iš Rygos, kur jam įteikta Baltijos Asamblėjos literatūros premija.
- Venclova kalbėjo apie savo senelio iš graikų ir lotynų kalbų į lietuvių kalbą išverstas knygas.
„Svarbiausia, ką jis padarė, – išvertė, kiek man žinoma, penkis rinktinius Platono dialogus. Jie turi būti išversti į kiekvieną kalbą, nes jie yra tam tikras kultūros brandumo egzaminas. Nuo šio ne tik filosofinio, bet ir grožinio kūrinio įprastai prasideda filosofijos studijos“, – kalbėjo T. Venclova.
Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai, kurių akademinė veikla susijusi su graikų kultūra bei literatūra.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Tatjana Aleknienė pranešime „Kokią sukaktį minime“ klausytojus išsamiai supažindino su M. Račkausku ir jo išverstais tekstais.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė skaitė pranešimą „Merkelio Račkausko asmenybės slėpiniai“.
Vilniaus universiteto ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto profesorius Naglis Kardelis aptarė filosofinio mąstymo ir graikiškosios laisvės idealo aktualumą mūsų laikais. To paties instituto doktorantas Augminas Petronis parengė ir pristatė pranešimą apie tai, ar Sokratas kalbėtųsi su dirbtiniu intelektu.
Pranešimų klausėsi mokiniai ir mokytojai iš Mažeikių, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės gimnazijų.
Tarp nugalėtojų – mažeikiškiai
Renginyje apdovanoti mokinių filosofinio esė konkurso „Filosofinis mąstymas ir graikiškasis laisvės idealas: kiek jie aktualūs mūsų laikais“ nugalėtojai.
Konkurso organizatorių tikslas – įprasminti ir skleisti vieno pirmųjų Platono dialogų vertėjų į lietuvių kalbą – M. Račkausko vertimo svarbą, reikšmę ir aktualumą bei skatinti mokinių domėjimąsi žmonijos klasikiniais tekstais ir šių tekstų aktualizavimu.
„Mokiniams buvo mestas rimtas iššūkis. Nežinau, ar pati išdrįsčiau dalyvauti tokiame mąstymo iššūkyje. Mokinių darbus skaityti buvo tikra šventė“, – kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė, prof. T. Aleknienė.
Į organizatorių kvietimą mąstyti ir rašyti filosofinio mąstymo ir graikiškojo laisvės idealo tema atsiliepė mokiniai iš įvairių šalies gimnazijų.
Nugalėtoja tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokinė Rugilė Petrauskaitė (mokytoja Beata Viederienė). Antroji ir trečioji vietos konkurse atiteko mažeikiškiams gimnazistams. Antrosios vietos nugalėtoja paskelbta Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinė Fausta Skabeikytė (mokytoja V. Aurylaitė). Trečioji vieta atiteko Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui Nojui Vaišvilai (mokytoja Regina Dirginčienė).
Nugalėtojams, jų mokytojoms ir visiems konkurso dalyviams įteiktos rėmėjų dovanos.
Konferenciją ir konkursą iš dalies rėmė LR Kultūros ministerija.
Apie Humanitarų akademiją
Humanitarų akademijos pradžia – 2020 m. vasario 7-ąją, kai gimnazijoje įvyko pirmosios akademikų paskaitos. O jos idėja susiformavo Klaipėdos universiteto profesorės Romos Bončkutės ir mokytojos V. Aurylaitės pokalbiuose bei diskusijose, kaip akademikai galėtų bendradarbiauti ir savo sukauptu žinojimu bei išmintimi dalytis su vyresniųjų klasių moksleiviais.
„Idėja kilo iš suvokimo, kad humanitarika šiandien yra labai svarbi jauno žmogaus pasaulio matymui, kritiniam mąstymui ugdyti. Kai prie mūsų pokalbių prisijungė gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, mąstymas virto veikimu. Kita vertus, tokia idėja negali būti gyva oru, kad ji būtų realizuota, reikia ir finansinių išteklių. Džiugu, kad mūsų akademiją nuo pat pradžių palaikė akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“. Šis svarbus bendradarbiavimas tęsiasi iki pat šiol“, – kalbėjo V. Aurylaitė.
Per penkerius metus Humanitarų akademijoje būta įvairiausių susitikimų – su literatūrologais: prof. R. Bončkute, doc. dr. M. Šidlausku, prof. A. Martišiūte-Linartiene, kalbininkais: doc. dr. V. Drukteinyte, prof. Dalia Pakalniškiene, prof. J. Pakeriu, dr. Ernesta Kazakėnaite, filosofais: prof. G. Vyšniausku, prof. G. Mažeikiu, prof. T. Alekniene, etnologu prof. Rimantu Balsiu, istoriku prof. A. Bumblausku, antropologe dr. U. Starkute.
Aktyviausi humanitarai vyko į spektaklius, susitiko su rašytojais, rengė diskusijų piknikus, poezijos popietę, mokėsi viešojo kalbėjimo dirbtuvėse, apsilankė VDU Filosofijos bei VU Baltistikos katedrose, bendravo su akademikais. Iš šio veikimo išaugo ir regioninė konferencija.
Autorės nuotr.
