Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas dėmesingai išklausė paveldosaugininko Gintaro Ramono parengtą informaciją apie Plungėje esančią Švč. Mergelės Marijos lurdo grotą. Diskutuota, ar yra būtinybė imtis rimtesnių šio objekto tvarkymo darbų, nes iš religinės bendruomenės atstovų gauta signalų, kad vertėtų atkreipti į tai dėmesį.
G. Ramonas priminė, kad Plungės Švč. Mergelės Marijos lurdo grota yra įtraukta į nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą. Ji buvo pastatyta 1906 m. kunigo Vincento Jarulaičio, kunigaikštienės Marijos Oginskienės ir vienuolės Marijos de Grand rūpesčiu. „Sovietmečiu Lurdas buvo apleistas, skulptūra išvežta. 1990 metais grota buvo remontuota, sutvarkyta aplinka, pastatyta ir pašventinta Švč. Mergelės Marijos skulptūros kopija“, – istorijos detales pasakojo Savivaldybės specialistas.
Paveldosaugininkas kalbėjo, jog iš susirūpinusių religinės bendruomenės atstovų gauta pastabų, kad reikėtų atkreipti dėmesį į Lurdo aplinką, kad būtina tvarkyti ten esančią akmeninę sienelę. Tad buvo atlikta pirminė apžiūra. „Priimtas sprendimas, kad kol kas nėra labai reikalinga remontuoti pačią grotą. Tačiau nuspręsta atlikti priežiūros darbus – sutvarkyti akmeninę sienelę, vedančią link Lurdo, tuo labiau kad ji prieš porą metų vykdant aplinkos tvarkymo darbus truputį buvo pažeista. Su Plungės miesto seniūnija apie tai kalbėta. Sienelė bus tvarkoma iš Kultūros vertybių programos lėšų, skiriamų seniūnijoms“, – informavo pranešėjas.
G. Ramonas akcentavo, kad rimtesnio remonto būtinybės nėra ir „detalesni skliauto konstrukcijų tyrimai ir kapitalinis Lurdo tvarkybos darbų atlikimas dėl lėšų stokos kol kas nukeliamas“, ir pridūrė, kad jei imtumėmės rimtų aplinkos darbų, tai tokiu atveju reikėtų greičiausiai parengti ir tvarkybos projektą.
„Tai lauksime avarinės būklės“, – replikavo komiteto narė Judita Stankutė.
Jolanta Skurdauskienė paminėjo, kad jai teko bendrauti su Lurdą prižiūrinčiais žmonėmis, kurie išsakė nusiskundimus dėl į grotą pratekančio vandens. „Ar buvo kalbama su žmonėmis? Kiek rimtai įvertinta grotos skliauto būklė? Ar nenutiks avarija, kol mes čia svarstysime?“ – vieną po kito klausimus kėlė komiteto narė.
„Jei atsiras lėšų, galėsime tvarkyti, žiūrėti, kokia skliauto būklė, bet situacija kol kas yra patenkinama. Seniūnija ne kartą ten tvarkė, buvo medžiai įaugę, nes iki tol daug metų buvo apleista. Vanduo pro patį skliautą neprasisunkia, jis nėra kiauras, pro kairę pusę vanduo teka. Nematau būtinybės daryti ekspertizę“, – dėstė savo nuomonę G. Ramonas.
Tačiau J. Skurdauskienė ragino palaikyti ryšį su Lurdą prižiūrinčiais žmonėmis, kad nebūtų tik vienpusiško, administracinio požiūrio į situaciją – patvarkius kosmetiškai sienelę nereikėtų pamiršti visos grotos būklės, tuo labiau kad objektas kapitalinio remonto nėra matęs daug metų.
Komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė taip pat kvietė atidžiai stebėti situaciją, kad „paskui neatsirastų reikalas imtis jau rimtesnių investicijų“.
