2026 m. birželio 12 d. ir birželio 19 d. „Santarvės“ laikraščių Nr. 44 ir 46 numeriuose buvo išspausdintas straipsnis „Repšių dvaro šeimininkai, draugai ir vaikiškas teatras“. Istorikas Povilas Šverebas rašė apie Repšių dvare, pas ponus Plavskius, per 1916 m. Kalėdas surengtą vaikų šventinį pasirodymą. Jo metu vaidinta, deklamuota, dainuota.
Viena iš „artisčių“ buvo Julija Paltarokaitė, kuri ne tik vaidino komedijėlėje, bet ir deklamavo A. F. Vyspianskio (Wyśpiański) „Kalenda“.
Atsitiktinumai
ar dėsningumai
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsitiktinumai, o gal atvirkščiai – dėsningumai, tave suveda su reikiamais žmonėmis, apsigyveni tam tikroje aplinkoje, kur nėra gimtinė, bet pragyvenęs keletą dešimtmečių pradedi save tapatinti su šia vietove. Juolab kad ir tavo protėvių šaknys kerojasi būtent šiose apylinkėse. Nejučia pradedi domėtis ir čia kadaise gyvenusių ryškesnių asmenybių likimais.
Viena tokių iškilių asmenybių – Julija Paltarokaitė-Šalkauskienė (1904–1994), kurios vyras Stasys Šalkauskis (1886–1941) – Lietuvos filosofijos pradininkas, o šie metai yra skirti jam atminti.
Į kalnų viršūnes išsiruošiame ne visada tie patys kalniečiai, būna ir naujokų. Taip pernai susipažinau su Vytautu Oškiniu. Jis, vos įlipęs į autobusiuką, kreipėsi į mane: „Tu juk iš Ukrinų? Ukrinų kapinėse yra palaidotas Paltarokas. Jis yra mano giminės medyje. Mano prosenelė buvo Paltarokaitė.“
Šitą pavardę jau žinojau, buvau ja domėjusis anksčiau. Pažintis su Vytautu ir jo dosniai pasidalyta informacija atvertė dar daugiau Paltarokų šeimos gyvenimo istorijos lapų.
Vytauto Oškinio tyrimas
Ignas Paltarokas (1861–1946), jūreivis, į Jamantų ūkį, esantį Kukių-Petrelių kaime (nuo Ukrinų skiria apie 4 km), atsikėlė užkūriomis, vedęs Antaniną Jamantaitę (1861–1935).
Jamantai – sena, kilminga ir plati Žemaitijos bajorų giminė, gyvenusi ne tik Kukių-Petrelių kaime. Apie tai rastą informaciją laisvai prieinamuose interneto šaltiniuose išanalizavo, susistemino ir su manimi pasidalijo V. Oškinis.
Antaninos Jamantaitės (Paltarokienės) tėvas – Kazimieras, motina – Eleonora Petronela (dar genealogijos medžiuose nurodoma Kryževičiūtė). Antanina buvo jauniausias vaikas šeimoje. Be jos dar augo seserys: Placida Opulskienė (apie 1860–1885) ir Monika, broliai: kunigas Edwardas Rufinas (g. 1852?), Kazimierzas (jo sūnus Bronislawas Jamontas – žymus dailininkas, mokęsis ir dirbęs Lietuvoje bei Lenkijoje), Ričardas (g. 1849?).
Vytauto internetinio tyrimo duomenis paliudija Ukrinų kapinėse esantys paminkliniai akmenys, žymintys kai kurių šių asmenų palaidojimo vietas – jie yra beveik šalia vienas kito.
Motinos giminė
Tai, kad Antaninos motina buvo kilusi iš Kryževičių, patvirtinimą radau Ritonės Šalkauskienės (Antaninos anūko žmonos) išleistoje knygoje „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“.
Prie nuotraukos, kurioje užfiksuota akmeninė antkapinė plokštė su iškaltu užrašu, kad „čia palaidotas ponas Kryževič ir Magdelena. Prašo atminti. 1829 m.“, yra prierašas, kad tai (Julijos Paltarokaitės) prosenelių kapas. Beje, ši antkapinė plokštė sukurta liaudies meistro, ukriniškio akmenkalio Stepono Gailevičiaus.
Įdomu tai, kad Vytautui pavyko atsekti net dešimt Jamantų giminės kartų – nuo Antaninos tėvo Kazimiero Jono iki Jomanto, herbo Pobog atstovo.
Tėvo giminė
Vytautas pasidalijo ir Paltarokų giminės genealoginio medžio tyrimais.
Paltarokų giminės ištakos apima Šiaurės Lietuvos kraštą – Panevėžio ir Šiaulių rajonus.
Augustinas Paltarokas (1802–1879) buvo vedęs du kartus. Santuokoje su Ieva Barbora Mikeliūnaite (1815–1845) gimė penki vaikai, tarp jų – ir Vytauto prosenelė Ona Emilija Petrušaitienė (1838–1930). Santuokoje su Anastazija Bajorūnaite (apie 1826–1866) A. Paltarokas susilaukė dešimties vaikų. Toje santuokoje gimė ir mus dominantis Ignas Paltarokas (1861–1946).
Paltarokų giminė Lietuvai davė ir ryškesnių asmenybių: vyskupą Kazimierą Paltaroką (1875–1958), kunigą Tomą Augustiną (1855–1907), o Augustinas Paltarokas (1892–1942) Mažeikiuose dirbo notaru. Iš moteriškosios linijos kilęs ir gerai žinomas rašytojas Juozas Paukštelis (Juozas Ptašinskas, (1899–1981).
Paltarokų šeima ir jos vertybės
Ignas ir Antanina, garsių ir darbščių giminių atstovai, savo gyvenimą kūrė Kukių-Petrelių kaime, Mažeikių rajone.
Jūrą į žemę išmainęs Ignas pradėjo ūkininkauti Jamantų ūkyje, valdžiusiame 80 hektarų. Kartu su Antanina užaugino šešias dukras: Antaniną, Bronislavą, Melaniją, Eleonorą, Placidą ir Juliją – tą pačią, kuri dalyvavo Repšių dvare organizuotoje komedijėlėje.
Apie Paltarokų šeimą, gyvenusią Kukių-Petrelių kaime, daugiau informacijos radau Ritonės Šalkauskienės 2025 m. išleistoje knygoje „Šalkaus-kių gyvenimų tėkmė“.
Tėvas Ignas buvo pažangus žmogus, ūkį stengėsi praturtinti to meto modernesniais mechanizmais, kartu su samdiniais dirbdavo kai kuriuos darbus. Sodino ąžuolus – dukrų gimties proga. Buvo griežto būdo – anūkas (Julijos sūnus) ir tas neišvengė jo rūstaus žodžio, kai kumečio berniukui leido joti su balnu.
Motina Antanina – namų grožio, estetikos puoselėtoja. Jai rūpėjo gražūs gėlynai, gyvatvorės, rankų darbo audimo užtiesalai ant lovų, staltiesės – ant stalų. Gražus, elegantiškas elgesys mergaitėms buvo prideramas, jauniausią dukrą Juliją aristokratiškų manierų mokė ponia Gusčienė (Hanusevičienė?).
Ištekėjo už dėstytojo
Ukrinų kaimas, jo apylinkės dar ir dabar istorikų vadinami bajorkaimiu. Paribio krašte klestėjo Kislauskų, Opulskių, Plechavičių, Hanusevičių, Plavskių ir kt. ūkiai, kurių šeimininkai, tikėtina, su Paltarokais palaikė draugiškus kaimynystės ryšius.
Toliau sekdami J. Paltarokaitės gyvenimo keliu matome, kad ji penkias klases baigė Plungės gimnazijoje, likusias – Telšių gimnazijoje. Vėliau Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Kilnumu ir dvasingumu Julija netruko pavergti savo dėstytojo profesoriaus Stasio Šalkauskio širdies. Pora, laiminama pusbrolio vyskupo Kazimiero Paltaroko, susituokė.
Julijos vyras S. Šalkauskis – vienas žymiausių Lietuvos filosofų, pedagogų, kultūros veikėjų ir ateitininkų ideologų. Neatsitiktinai 2026-ieji Lietuvoje paskelbti Stasio Šalkauskio metais – minimos jo 140-osios gimimo metinės.
Mažeikių rajono gyventojams verta prisiminti, kad šio iškilaus žmogaus gyvenimo istorija susijusi ir su mūsų kraštiete J. Paltarokaite bei jos tėvų namais Kukių-Petrelių kaime, netoli Ukrinų.
Šeimos laimė truko neilgai
Šalkauskių porai gimė sūnus Julius. Jam pradėjus lankyti mokyklą, Julija grįžo prie vaikystės pomėgio piešti ir pradėjo studijuoti dailę meno mokykloje. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sutrukdė ją baigti, toliau Julija ranką miklino dailės muziejuose kopijuodama paveikslus.
Neilgai truko ir šeimos idilė – Stasys Šalkauskis, nors stiprus dvasia, buvo silpnos sveikatos, mirė. Po vyro mirties Julija iki savo gyvenimo pabaigos tęsė vyro puoselėtas idėjas. Ji nuolat palaikė ryšį su tėvų namais, karo metais kurį laiką ten buvo apsistojusi.
- Šalkauskienei šiek tiek teko dirbti mokytoja Mažeikių gimnazijoje, vėliau – Vrublevskių bibliotekos meno skyriuje, „Dailės“ kombinate. Ji tapė portretus, peizažus, darė paveikslų kopijas (apskaičiuojama apie 200 jos darbų).
Kukių-Petrelių kaime, Julijos tėvų sodyboje, yra viešėjęs ir vyskupas Kazimieras Paltarokas, lankęsis Ukrinų bažnytėlėje. Paltarokų šeima bendravo su Marija Pečkauskaite. Jų namuose sveikatą stiprino Julijos pusbrolis – rašytojas Juozas Paukštelis, su kuriuo šeima palaikė artimus ryšius.
Kur liko atminimo ženklai
Gimimo ar gyvenamoji vieta svarbiau? Tikriausiai ta, kur likę žmogaus atminimo ženklai…
Paltarokų šeimą vyresnieji ukriniškiai iki šiol liudija mostu parodydami vietą, kur kadaise stovėjo jų ūkis. Apie šią giminę mūsų krašte byloja ir antkapiniai paminklai Ukrinų kapinėse.
Ir, atrodytų, smulkmena, bet labai reikšminga: 1922 m. buvo rinktos aukos Ukrinų filijos bažnyčiai dėl kapos ir arnoto. Į aukotojų sąrašą tarp kitų 47 asmenų įsirašė ir A. Paltarokaitė bei A. Paltarokienė.
Valdos MURAVJOVIENĖS nuotr.
