2013-aisiais UNESCO į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą įtraukė ir įžymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos politikos veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių sukaktį, kuri minima 2015 metais. Atsiliepdamas į šį UNESCO gestą, Seimas 2015-uosius paskelbė Mykolo Kleopo Oginskio metais. Kunigaikščio jubiliejui skirti renginiai nuskambės ir Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, – gegužės mėnesį po restauracijos duris atvers kompozitoriaus anūko kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai. Artėjant iškilmėms jau ruošiama Oginskių istorinė ekspozicija. Apie tai kalbėjome su Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danute Einikiene.
– Papasakokite apie ekspoziciją, rengiamą specialiai Oginskių rūmų atidarymo iškilmėms.
– Žemaičių dailės muziejus svarbius istorinius momentus ruošiasi įprasminti visuomenei pristatydamas Plungės dvaro ir Oginskių istorinę ekspoziciją, kuri atskleis šios garsios didikų giminės indėlį į Lietuvos kultūros, mokslo, socialinių reformų idėjų pažangą.
– Ar daug išlikę kunigaikščiams Oginskiams priklausiusių vertybių?
– Deja, dramatiškuose istorijos įvykių verpetuose didelė dalis Oginskių kultūros palikimo negrįžtamai sunyko. Žemaičių dailės muziejus saugo negausų, bet svarbų jų paveldą. Pasitikdama iškilųjį jubiliejų, mūsų įstaiga ne tik ruošia naujas ekspozicijas, parodas, konferencijas, bet ir numato konservuoti, restauruoti ir visuomenei pristatyti išlikusias autentiškas kunigaikščiams priklausiusias vertybes.
– Kokios iš jų būtų pačios unikaliausios, vertingiausios?
– Šiuo metu į Prano Gudyno restauravimo centrą yra išvežtos dvi originalios Plungės dvaro savininkų – kunigaikščių Mykolo ir Marijos Oginskių – portretinės nuotraukos. Lankytojai netrukus turės galimybę grožėtis XX amžiaus pradžios nežinomo fotografo daryta Marijos Skuževskos-Oginskienės (1857–1945) paspalvinta portretine nuotrauka ir XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios nežinomo fotografo daryta kunigaikščio Mykolo Oginskio (1845–1902) portretine nuotrauka, kuri išlikusi su autentiškais mediniais rėmais.
Be to, Žemaičių dailės muziejus saugo kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio žmonos, italų dainininkės Marijos de Neri-Oginskienės (1778–1851) portretą. Kas šio XIX amžiaus viduryje mišria technika atlikto paveikslo autorius, deja, nežinoma. Marijos de Neri portretas – išskirtinė Gintaro ir Virginijos Končių dovana muziejui. Kai eksponatai bus restauruoti, planuojame rengti Trijų portretų parodą, o kartu su ja – muzikinį dvaro spektaklį „Tik dėl Jūsų“, skirtą M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginio lankytojams pristatysime šių iškilių asmenybių kūrybinę, šviečiamąją veiklą.
– Kokių dar vertybių išsaugota?
– Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Baldų ir restauravimo studijoje numatome restauruoti keletą baldų. Vienas iš jų – krėslas, kuris buvo rastas Oginskiams priklausiusioje Vydeikių kaime esančioje Baltojoje karčemoje (ją 1908 m. iš Marijos Oginskienės nusipirko Valerijos Ruginienės tėvai). Dar bus atnaujintas XIX amžiaus pabaigos nežinomo meistro pagamintas baldų komplektas, kurį sudaro dvisėdis minkštasuolis ir dvi kėdės. Manoma, kad šis baldų komplektas puošė vieno iš Plungės dvaro komplekso pastatų interjerą.
– Ar tikitės, kad restauruotieji eksponatai sulauks lankytojų susidomėjimo?
– Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai viliasi, kad profesionalūs restauratoriai ne tik puikiai atliks savo darbą, bet ir išsiaiškins kokių nors naujų įdomių detalių apie šiuos daiktus. Tikimės, kad atnaujinti kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmai, atvertos menės, ekspozicijos ir iš užmaršties prikeltas kunigaikščių palikimas džiugins lankytojus, skatins kūrybinį muziejininkų ir visuomenės pakilimą domėtis Žemaitijos krašto, Plungės ir Lietuvos didikų Oginskių istorijos ir kultūros paveldu.
