1892 metų balandžio 17-ąją, Velykų dieną, rietaviškiai savo maldos namuose – Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje – išvydo stebuklą – sietyne sušvitusią pirmąją elektros lemputę. Tai buvo Lietuvoje neregėtas ir negirdėtas įvykis, visiems laikams papuošęs Rietavo krašto istoriją.
Jubiliejai – puiki proga atsigręžti į praeitį ir kaskart iš vis kitokios laiko pozicijos įvertinti sukakties svarbą, įvykio reikšmę istorijai. Šiemet, minint elektrifikacijos 125 metų jubiliejų, vėl prisimintos inovacijos, Oginskių giminės valdymo laikais garsinusios kraštą. Tas faktas, kad pirmoji elektrinė buvo pastatyta Rietave, padarė šį miestelį Lietuvos elektros eros pradžios vieta. Juk ne Vilniuje ar Kaune, o būtent Oginskių valdomame Rietave praėjus vos trylikai metų po elektros lemputės išradimo ir dešimtmečiui nuo pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo šiuo išradimu buvo pasinaudota pirmiausia.
Rietavo dvaro sodyboje šalia lentpjūvės vykusioms elektrinės statyboms vadovavo inžinierius M. Ržažauskas. 1911 metų duomenimis, elektrinėje buvo 69,5 kvadratinio metro kaitinamojo paviršiaus garo katilas, garo variklis ir Gramo elektros srovės generatorius, kurio įtampa – 110 V. Pirmiausia apšvietimas elektra įrengtas rūmuose ir parke, vėliau – bažnyčioje. Istorija yra išsaugojusi buvusio Oginskių tarno J. Kalniko pasakojimą apie šį įvykį: „Kai iš elektrinės tiesė laidus į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kas čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale – elektrinėje, o šviesa švies kitame gale – rūmuose. Kai vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni bandė ją užpūsti, kiti – prie jos pypkes uždegti, treti bijojo prisiartinti… O kai užsidegė elektra bažnyčioje, į Rietavą važiuodavo pažiūrėti šitos šviesos iš visų Žemaitijos kampų.“
Vėliau elektra nušvietė dvaro ūkinius pastatus ir turtingųjų miestiečių namus. Apšvietimui naudotos kaitinamosios 16 ir 25 žvakių elektros lemputės, mokestis buvo imamas nuo lempučių skaičiaus.
Eksploatuojamą elektrinę prižiūrėjo du darbininkai.
Pirmoji pramonės įmonės elektrinė pastatyta Kaune 1898-aisiais. Viešųjų centrinių elektrinių Lietuvoje atsirado tik XX amžiaus pirmaisiais metais. Tai sąlygojo pramonės miestų ekonominė ir socialinė raida. 1900-aisiais Kaune pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė elektrinė. Antra tokia įkurta Klaipėdoje, po kelerių metų – Vilniuje. 1903 metais prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus dirbtuvėje pradėjo veikti ir pirmoji hidroelektrinė.
Oginskių pastatyta elektrinė veikė iki 1915-ųjų. Per Pirmąjį pasaulinį karą generatorius buvo sugadintas. Tačiau pajutę elektros svarbą ne tik buityje, bet ir pramonėje žmonės nebeįsivaizdavo gyvenimo be šio stebuklo. 1919 metais Rietavo miesto valdžia, padedama rėmėjų, pastatė naują modernesnį generatorių. Elektrinė veikė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios – pirmąją karo dieną vokiečių sviedinys sunaikino šį objektą.
Įžengusi į Lietuvą per Rietavo dvaro vartus, elektrifikacija apėmė vis didesnę mūsų šalies dalį, kol galiausiai elektros energija tapo nieko nestebinančiu, neatskiriamu šiuolaikinio gyvenimo atributu.
Rietavas šalies istorijoje įsiamžino kaip elektrifikacijos pradžios vieta, o diena, kai lemputė buvo įžiebta, tapo energetikų profesinės dienos data.
Tad Lietuvos energetikai, švęsdami savo šventę, visada prisimena jos ištakose esantį Rietavą. Minėdami garbingą elektrifikacijos jubiliejų, jie vėl suvažiavo į šį Žemaitijos miestą. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje svečiai apžiūrėjo istorinį sietyną, klausėsi Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko pasakojimo apie šį ir kitus rietaviškiams svarbius istorijos momentus. Atvykusiesiems liko tik stebėtis, kad toks mažas Rietavas garsios giminės dėka tapo inovacijų lopšiu. Juk čia ne tik pirmoji lemputė sušvito, bet ir suskambo pirmasis telefono skambutis, atidaryta pirmoji taupomoji kasa, pradėjo veikti pirmoji žemės ūkio mokykla, pirmoji muzikos mokykla ir įvyko daug kitų, dar niekur kitur Lietuvoje negirdėtų naujovių.
Apie garbingą Rietavo praeitį, kunigaikščius Oginskius, anais laikais supratusius mokslo ir pažangos svarbą, svečiams pasakojo ir Savivaldybės vadovas Antanas Černeckis. Sveikindamas iš visų šalies kampelių suvažiavusią energetikų bendruomenę profesinės šventės proga, prisiminė elektros atsiradimo istoriją, jos reikšmę pramonės sektoriui. „Dirbkite vieningai, siekite naujovių, tegul graži praeitis tęsiasi ateities darbuose. Nepasiklyskite elektromagnetiniame lauke, nuveikite dar daugiau darbų plėtodami šią sritį!“ – linkėjo meras.
Tiesa, prieš prasidedant sveikinimo kalboms, Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis ir Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas atliko simbolinį aktą – mindami dviračių pedalus, įžiebė energijos medį, sudarytą iš 125 lempučių. Savivaldybės šeimininkui pirmajam pavyko tai padaryti, o svečiui energija pakluso tik iš antro karto. Galbūt kitaip ir negalėjo būti – juk Rietavas yra elektros energijos eros pradžios miestas.
Pradėdamas savo kalbą, D. Misiūnas dėkojo rietaviškiams, kurie visada mielai priima profesinę šventę mininčius šalies energetikus. „Nuo to laiko, kai įsižiebė pirmoji lemputė, toli nueita. Pradžioje elektra buvo prabanga, vėliau ji atsirado kiekvienuose namuose. Nebeliko ir paslapties, su šios rūšies energija gyvename santarvėje. Šių dienų energetikai ieško kitokių energijos šaltinių. Stebime, kas vyksta pasaulyje. Pokyčiai dideli. Daug dirbama siekiant žmogaus ir gamtos darnos. Atsinaujinanti energija, išmanioji, turinti intelektą, energija – štai ateities energetika“, – maždaug taip kalbėjo svečias.
Sveikinimo žodį tarė ir gražios šventės visiems linkėjo energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.
Svečiams ir rietaviškiams, minintiems neeilinį jubiliejų, koncertą dovanojo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Akordeonistai, pianistai, kanklininkai ir gitaristai atliko gražiausius kūrinius. Šventinę nuotaiką kėlė pučiamųjų orkestro muzikantai.
