Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Kiekvienos jų meras tvirtina darantis viską, kad gyvenimo kokybė jo vadovaujamoje teritorijoje klestėtų. Politikų pagyromis tiki ne visi – juk būna, kad žodžiai ir darbai labai skiriasi. Kasmet skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas leidžia žmonėms susidaryti aiškesnį vaizdą apie vietos savivaldos darbo rezultatus, palyginti juos su kitų kaimyninių ar panašaus dydžio savivaldybių rezultatais.
Neseniai paskelbtas 2022 metų savivaldybių indeksas. Sudarant jį vertintas savivaldybės biudžetas, matuotas skolos lygis, stebėta, kaip savivaldybė valdo savo skolą ir laikosi įstatymo nustatytų tvarumo rodiklių. Taip pat atsižvelgta į surenkamų savarankiškų pajamų dydį ir vykdomus vidaus sandorius.
Lietuvoje esančios savivaldybės suskirstytos į dvi grupes – didžiąsias ir mažąsias. Didžiosioms priskiriamos tik šešios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų – savivaldybės.
Rietavo savivaldybė lyginama su likusiomis 54 mažosiomis savivaldybėmis. Pagal finansinį tvarumą ir investicinę aplinką ji stovi gana geroje pozicijoje – surinkusi 44 balus, su Radviliškio rajono savivaldybe dalijasi 25–26 vietas. Iš Telšių apskričiai priklausančių savivaldybių geriau (50 balų) įvertinta tik Mažeikių rajono savivaldybė (9–10 vieta indekso lentelėje), kitų padėtis – nepalyginti prastesnė: Plungė užima 39–42 poziciją, Telšiai – 43–46 poziciją indekso lentelėje. Į pačią lentelės apačią nusmukusi 30 balų surinkusi kaimynė iš pietų pusės – 53–54 vietą užimanti Šilalės rajono savivaldybė.
Aukštais balais įvertintos savivaldos, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, mažina vykdomus vidaus sandorius arba jų nevykdo, sudaro sąlygas augti materialinėms ir užsienio investicijoms, sklandžiai ir greitai išduoda statybos leidimus, sudaro sąlygas gyventojų savarankiškai veiklai ir verslumui.
Tarp mažųjų savivaldybių Birštono savivaldybė išsiskiria didžiausia skola (54,8 proc.). Lyginant su prognozuojamomis pajamomis, pagal šį kriterijų ji įvertinta 0 balų. Mažiausią skolą turi ir geriausiai įvertintos Panevėžio (9,53 balo), Radviliškio (9,7 balo) ir Vilniaus (10 balų) rajonų savivaldybės. Rietavas pagal šį rodiklį gavo 5,35 balo.
Palygintas ir skolos pokytis nuo 2020 m. iki 2021 m. Tarp didžiųjų savivaldybių labiausiai (4 proc. punktais) skolą sumažino Alytaus miesto savivaldybė, įvertinta 10 balų. Tarp mažųjų tokį pat įvertinimą gavo Šalčininkų rajono savivaldybė. Skolą sumažino ir Rietavas, gavęs 6,4 balo. Didžiausia skolos našta 2021 m., palyginus su 2020 m., teko Neringos, Birštono ir Zarasų rajono savivaldybėms.
Vidaus sandoriais (t. y. savivaldybės pirkimais iš jai priklausančių įmonių) įsigyjamos prekės ir paslaugos vartotojams gali kainuoti brangiau nei skelbiant viešuosius pirkimus, dėl jų vykdymo iškyla skaidrumo stokos rizika. Todėl aukščiausiu balu vertinamos savivaldos, kur tokių sandorių visai nėra arba jų vykdoma labai mažai. Rietavo savivaldybė įvertinta maksimaliu balu – 10. Lygiai taip – 10 balų – įvertintas ir vidaus sandorių su viešaisiais pirkimais pokytis lyginant 2021 m. ir 2020 m.
Daugelis mažųjų savivaldybių vidaus sandorių taip pat nevykdė arba nustojo juos vykdyti. Už tai jos buvo įvertintos geriausiu balu. Vidaus sandorių santykis su viešaisiais pirkimais buvo didžiausias Kretingos, Vilniaus ir Panevėžio rajonų savivaldybėse ir vidutiniškai siekė 75 proc. Šios savivaldybės gavo prasčiausius įvertinimus.
Didėjanti priklausomybė nuo valstybės dotacijų rodo augančią riziką savivaldybės valdomo biudžeto tvarumui. Indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurių savarankiškai surenkamų pajamų nuo valstybės dotacijų dalis yra didesnė, ir tos, kuriose šios pajamos per metus išaugo. Neringos savivaldybė savarankiškai surinko 50 proc. pajamų, lyginant su valstybės skiriamomis dotacijomis, ir pasirodė geriausiai tarp mažųjų savivaldybių (10 balų). Rietavas įvertintas 0,42 balo, tačiau situacija prasčiausia Šalčininkų, Šilalės rajonų ir Kalvarijos savivaldybėse.
Savarankiškai surenkamų pajamų santykio su valstybės dotacijomis pokytis lyginant 2021 ir 2020 m. Rietave įvertintas 5,77 balo. Tarp visų mažųjų savivaldybių Druskininkų savivaldybė 2021 m. savo biudžeto padėtį pagerino labiausiai – savarankiškai surenkamos pajamos, lyginant su valstybės skiriamomis dotacijomis, padidėjo 1,7 karto. Šis rodiklis Birštono ir Palangos miesto savivaldybėse išaugo 60 proc. Plungės, Utenos ir Šilalės rajonų savivaldybėse per metus savarankiškai surenkamų pajamų santykis su valstybės dotacijomis krito apie 20 proc.
Vertinant investicinę aplinką savivaldybėse atsižvelgta į vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas, migracijos rodiklius ir išduodamų statybos leidimų ir verslo liudijimų skaičių ir pokytį.
Už išduotų statybos leidimų skaičių Rietavas surinko 3,85 balo, tačiau šio rodiklio pokytis 2021 m., lyginant su 2020 m., įvertintas aukštu balu – 7,75.
Už materialines investicijas, tekusias vienam gyventojui 2021 m., Rietavo savivaldybei skirta 2,94 balo. Tačiau vertinant pokytį pažymėta, kad materialinių investicijų situacija Rietavo, kaip ir Akmenės rajono, savivaldybėje ženkliai pagerėjo – jos per metus išaugo net 130 proc. ir 90 proc. atitinkamai. Labiausiai šis rodiklis krito Radviliškio rajono savivaldybėje – 65 proc. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis vienam gyventojui Rietavo savivaldybėje įvertintas 3,47 balo.
Kuo daugiau verslo liudijimų savivaldybės išduoda ar pratęsia gyventojams, tuo jos gauna aukštesnius vertinimus. Pagal šį rodiklį Rietavas įvertintas 1,22 balo. Pagal pokytį – 3,18 balo. Gyventojų migracija įvertinta 1,85 balo, migracijos pokytis – 4,2 balo.
Savivaldybių indekso rengėjas Lietuvos laisvosios rinkos institutas, įvertinęs savivaldybes pagal visus pasirinktus rodiklius ir pritaikęs tam tikrą skaičiavimo medotologiją, savivaldybes surikiavo pagal gautų balų skaičių. Kaip jau minėjome, maža Rietavo savivaldybė (pagal gyventojų tankį kvadratiniame kilometre esanti penktoje vietoje nuo apačios) tvarkosi ne prasčiau, o kai kuriais aspektais net geriau nei dauguma didesnių šalies savivaldybių.
