Spalio 19 dieną vykusiame Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje pristatytas ir patvirtintas Rietavo savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planas. Posėdyje dalyvavusiam uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Vidimantui Domarkui vietos politikai uždavė nemažai klausimų, susijusių su biologinių, antrinių ir stambiagabaričių atliekų tvarkymu. Atsakymai į šiuos klausimus – gana informatyvūs ir gali būti naudingi visiems savivaldybės gyventojams.
Prognozuoja komunalinių atliekų kiekių mažėjimą
Rietavo savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą, kurį Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) užsakymu parengė „Smart Continent“, pristatė įmonės atstovas Aurelijus Jaruševičius.
Ruošiant planą surinkta nemažai rodiklių. Rietaviškiai gali didžiuotis „šiukšlinantys“ mažiau nei kitų regiono savivaldybių gyventojai. Vidutiniškai per metus vienas savivaldybės gyventojas išmeta 243 kilogramus komunalinių atliekų, kai regione šis rodiklis – 295 kg.
Prognozuojama, kad ir ateityje tiek susidarančių, tiek surinktų komunalinių atliekų kiekis savivaldybėje mažės. Tam įtakos, kaip pažymėta, turi ne tik didėjantis žmonių sąmoningumas, bet ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, individualių namų skaičiaus didėjimas.
Vietos politikai Rietavo savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą patvirtino rengėjams neuždavę nė vieno klausimo. Tačiau TRATC-o direktoriui jų buvo adresuotas ne vienas ir ne du.
Dalis tekstilės nukeliauja į sąvartyną
Rietave pastatyta 13 tekstilei skirtų konteinerių. Savivaldybės tarybos nariui Algimantui Mickui buvo įdomu, kokiu grafiku konteineriai ištuštinami, kas rūšiuoja į juos išmestus drabužius ar patalynę, kur tekstilės gaminiai nukeliauja. Politikas rūpinosi, ar, esant prastoms oro sąlygoms, rūbai konteineriuose nepradeda pelyti.
V. Domarkas atsakė, kad regione kas mėnesį surenkama maždaug 20–30 tonų tekstilės, o konteineriai apvažiuojami ir ištuštinami kartą per savaitę: „Kviečiame išmetamus tekstilės gaminius sudėti į polietileninius maišelius. Konteineriai yra sandarūs – neprilyja, todėl oro sąlygos tekstilės kokybei įtakos neturi. Blogiau, kai žmonės sumeta į juos šlapius, suteptus drabužius. Būtent tokie rūbai supelija. Šiemet atrinkta apie 20 tonų netinkančios toliau naudoti tekstilės, kuri arba buvo sudeginta, arba nukeliavo į sąvartyną.“
Nesulaukę kompostavimo dėžių, įsigyja jas patys
Savivaldybės tarybos narys Augustas Šlimas domėjosi, kada rietaviškiai bus visiškai aprūpinti kompostavimui skirtomis dėžėmis.
TRATC-o vadovas sutiko, kad tokie konteineriai – pigiausias būdas sutvarkyti žalienas ir virtuvėje susidarančias augalinės kilmės atliekas, ypač tokioje savivaldybėje kaip Rietavas, kur namai nutolę vieni nuo kitų.
V. Domarkas kalbėjo, kad Aplinkos ministerijos atsiųstame Atliekų tvarkymo prevencijos plano projekte nenumatyta lėšų tokiems konteineriams pirkti, tačiau dedamos nemažos pastangos įtikinti atsakingus asmenis, kad tai būtina ir efektyvi priemonė siekiant mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.
Meras Antanas Černeckis pastebėjo, kad dalis rietaviškių maždaug 100 eurų kainuojančias dėžes įsigijo savo lėšomis, nebelaukdami, kada jos bus išdalytos. Savivaldybės vadovo įsitikinimu, namų ūkiui tinkamiausi vieno kubinio metro, o ne 240 litrų talpos, kokius aplinkinėse savivaldybėse dalija TRATC-as, konteineriai.
Stambiagabarites atliekas rinks dažniau
Politikui Alfredui Mockui pasiteiravus, ar Rietave numatoma įrengti dar vieną stambiagabaričių atliekų aikštelę, paaiškėjo, kad tokių darbų planuose nėra. Kaip teigė V. Domarkas, problema bus sprendžiama padažninus stambiagabaričių atliekų surinkimą. Ministerija planuoja, kad jos bus renkamos nebe du, o keturis kartus per metus.
Didžiausia problema, anot V. Domarko, kad į antrinių žaliavų surinkimo aikšteles atvežama daug statybinių atliekų, nes gyventojai perka sodybas, remontuoja jas, o į Plungę vežti atliekų nenori.
Meras A. Černeckis pridūrė, kad ši problema iškyla ir po gaisro: „Žmonės nebeardo nudegusių pastatų. Ir stovi jie metų metus.“
TRATC-o vadovas pasidalijo kitų rajonų patirtimi: Mažeikių ir Telšių savivaldybės gaisro atveju teikia paramą – finansuoja vieno 30 kub. m konteinerio atvežimą. „Atvežame, pastatome, instruktuojame žmogų, kokias atliekas galima dėti. Savivaldybei tai kainuoja 600–700 eurų.“
Nori nemokamai – plauk, nenori plauti – mokėk
A. Mickus taip pat norėjo išgirsti atsakymą į jam rūpimą klausimą. Politikas pasakojo, kad pažįstamas išrovė visą gyvatvorę, norėjo ją priduoti į aikštelę, bet jam buvo pasakyta, kad su žemėmis gyvatvorės nepriims. „Ką jam daryti, tų žemių taip lengvai nenukratysi, negi žmogus plauti gyvatvorę privalo?“ – domėjosi A. Mickus.
„Biokuro gamintojas atvažiuoja pas mus ir susimala šakas. Bet žemėtų neima. Kiekvienas žinome, kad smėlis – didžiausias „peilis“ krosniai. Todėl iš tų, kurie nori nemokamai priduoti šakas, reikalaujame, kad jos būtų be žemių. Bet yra ir kitas pasirinkimas – 65 eurai už toną ir priimsime šakas su žemėmis“, – kalbėjo V. Domarkas.
Savivaldybės tarybos nariui Virgilijui Ruškiui pasidomėjus paaiškėjo, kodėl prie kapinių neliko stiklui skirtų konteinerių. Priežastis ta, kad perdirbėjai nepriima parafinu užteršto stiklo, o prie kapinių švaraus stiklo ir nebūna.