Gruodžio mėnesį posėdžiavusią Rietavo savivaldybės tarybą pasiekė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) prašymas dėl garantijos ilgalaikei paskolai gauti suteikimo. Priimti sprendimo neskubėta. Pirmiausia posėdžiautojai detaliai išsiaiškino, kokiam tikslui planuojama imti paskolą, kodėl numatytas toks ilgas – 42 mėnesių – laikotarpis. Domėjosi, iš kur viešoji įstaiga gaus lėšų, reikalingų prisidėti prie įgyvendinamų projektų. Ir tiesiai šviesiai klausė: „Kokios konkrečios naudos iš jų sulauks Savivaldybė?“
Tenkinti prašymo neskubėta
Lapkričio mėnesį Rietavo savivaldybės taryba, tenkindama Rietavo TVIC-o direktorės Laimos Dockevičienės prašymą, iš Savivaldybės biudžeto viešajai įstaigai skyrė 10 tūkst. eurų. Toks sprendimas, nors opozicija ir susilaikė, buvo priimtas po mero Antano Černeckio paaiškinimo, kad pinigai reikalingi įstaigos, kuri yra atsidūrusi sunkioje finansinėje padėtyje, „išgyvenimui“. Labiau nei papildomų lėšų poreikis vietos politikus tąkart nustebino faktas, kad TVIC-o vadovė nesiteikė dalyvauti posėdyje.
Kaip minėjome, tarybą pasiekė dar vienas tos pačios įstaigos prašymas. Šį kartą L. Dockevičienė posėdyje dalyvavo ir į jai pateiktus klausimus atsakė. Turizmo ir verslo informacijos centro vadovė pasakojo, kad nemaža – 150 tūkst. eurų – paskola reikalinga dviem tarptautiniams projektams įgyvendinti. Vykdant projektus pirmiausia patiriamos išlaidos ir tik po to teikiami mokėjimo prašymai. Jų derinimas ir vertinimas užtrunka mėnesius, tad lėšos įšaldomos metams. Tuo labiau kad projektai tarptautiniai ir kiekviena šalis turi savo vertinimo tvarką.
„Paskolos sumą ir laikotarpį, kuriam ją imame iš banko, pasiskaičiavome gerai viską įvertinę ir atsakingai“, – tikino L. Dockevičienė.
Socialdemokratas Alfredas Mockus iš esmės garantijos suteikimui nesipriešino, bet siūlė jį suteikti perpus mažesnei sumai, nei prašoma: „Tai nemažas įsipareigojimas Savivaldybei. Prisiminkime, jau buvome anksčiau įstaigai suteikę 60 tūkst. eurų garantiją, o vėliau teko ją pratęsti.“
Tarybos narys Edmundas Žilevičius klausė: „Matome, kad prie projektų reikės prisidėjimų savomis lėšomis, iš kur gausite tam reikalingus 36 tūkst. eurų?.. Ko gero, našta ir vėl atiteks Savivaldybei.“
Atsakydama į tokius pasvarstymus L. Dockevičienė net neslėpė, kad prisidėjimui lėšų tikisi iš Savivaldybės biudžeto: „Centrui uždirbti tiek pinigų būtų sudėtinga. Bet šiuos projektus įgyvendiname ne sau asmeniškai, o bendruomenei ir regionui.“
„…kokią apčiuopiamą naudą iš viso to gaus Savivaldybė?“
Progos pasisakyti šiuo klausimu nepraleido ir opozicijos lyderis Viktoras Krajinas. „Įgyvendinate projektus, kurių tikslas – skatinti atsinaujinančios energijos šaltinių atsiradimą. Man keista… Ką čia dar skatinti? Kas darė, tas jau ir pasidarė. Abejoju, kad šiuo projektu dar ką nors galite paskatinti rinktis atsinaujinančios energijos šaltinius. Naujų darbo vietų nesukuriate, pridėtinės vertės neįžvelgiu. Man susidarė toks įspūdis, kad taip užsidirbate sau atlyginimus, dar šiek tiek pakeliaujate… Darosi neramu, kokią apčiuopiamą naudą iš viso to gaus Savivaldybė?“ – tiesiai šviesiai klausė politikas.
L. Dockevičienės nuomone, Savivaldybė iš viešosios įstaigos įgyvendinamų projektų gauna daugybę naudos, o pati didžiausia – kad Rietavas dar kartą bus paminėtas kaip inovatoriška, energetikos naujovėms atvira savivaldybė. Kita ne mažiau svarbi nauda – turizmas: apie kraštą ir jo verslus sužinos ir į Rietavą atvažiuos nemažai žmonių. Kaip sakė centro vadovė, projektai orientuoti į smulkiuosius ūkininkus, komunalinių paslaugų teikėjus, bendruomenes.
„Neįvesime mes niekam elektros, bet bus atlikti tyrimai, mokslininkų analizės, ūkininkams suteiktos rekomendacijos, vykdoma naujovių sklaida. Asocijuotų ūkių atstovai iš Lenkijos, Vokietijos atvažiuos į Rietavą, o rietaviškiai žemdirbiai turės galimybę išvažiuoti į ūkius kitose šalyse ir pasisemti naujos patirties. Įgyvendindami projektus į savivaldybę pritraukiame Europos Sąjungos fondų lėšų. Čia kalbame apie aukštesnės pridėtinės vertės sukūrimą. Turėdama mokslininkų tyrimus ir taryba gali daryti tam tikrus politinius sprendimus“, – pasakojo apie TVIC-o sukuriamą naudą L. Dockevičienė.
Matyt, neįtikintas tokio direktorės pasisakymo, E. Žilevičius klausė: „Kas realiai esate gavęs kokios naudos iš verslo centro? Jeigu nors keli patvirtintų, sakyčiau, kad jo teikiamos paslaugos yra reikalingos. Praėjusiame posėdyje skyrėme įstaigai 10 tūkst. eurų. Svarstau, gal juos galėjome ir kitur panaudoti.“
Jam antrino V. Krajinas. „Bendraujame su rinkėjais. Teko girdėti nuomonių, kad Turizmo ir verslo informacijos centras virš debesų, kosmose, gyvena. Įėję sužinoti atsakymo į paprastą klausimą lankytojai išeina jo taip ir negavę. Kvailas atėjai, „durnas“ išėjai – taip kai kurie žmonės jaučiasi po apsilankymo įstaigoje“, – kalbėjo socialdemokratas.
Su tokia kritika L. Dockevičienė nesutiko. TVIC-o direktorė teigė, kad ji turi didžiulę patirtį ir gali atsakyti į kiekvieno interesanto klausimą, o prireikus ir pasikonsultuoti su kitais specialistais. „Vien šioje salėje yra žmonių, gavusių iš centro naudos. Praėjusiais metais įgyvendinome projektą, skatinantį socialinius verslus. Savivaldybėje įsikūrė net 6 nauji socialiniai verslai ir kiekvienam iš jų buvo skirta po 12 tūkst. eurų įrangai įsigyti“, – bandė įrodyti centro teikiamų viešųjų paslaugų naudą gyventojams L. Dockevičienė.
Meras sutiko, kad kritikos žodžiuose tiesos esama
Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir meras Antanas Černeckis. Jis kalbėjo, jog iš šalies žiūrintiems gali atrodyti, kad TVIC-e niekas nevyksta, o tie, kurie sukasi viduje, galvoja, kad gelbsti Rietavą. Kiek per įstaigos veiklos metus žmonių išvežta į kitas šalis, kiek naujos patirties jie pasisėmė, reikalingų žinių įgijo – tik ne taip paprasta parodyti tokią naudą. Jeigu TVIC-as nedalyvaus projektuose, bus pasmerktas žlugti. „Turime apsispręsti: arba laiminame centro veiklą, arba dedame brūkšnį“, – kvietė priimti sprendimą kolegas meras A. Černeckis.
Su tokia nuomone sutiko ir daugumos taryboje atstovas Paulius Šniauka: „Sunku išmatuoti „minkštąją“ naudą. Bet turime apsispręsti, ar duoti žvejui meškerę, kad jis susižvejotų žuvį.“
Liberalas Albinas Maslauskas ragino kolegas suteikti TVIC-ui prašomą garantiją, bet direktorei papriekaištavo dėl prastos komunikacijos su taryba.
Savivaldybės vadovas A. Černeckis sutiko, kad kritikos žodžiuose, išsakytuose svarstant šį klausimą, tiesos yra: „Diskusija dėl centro veiklos yra reikalinga. Reikėtų išmokti aiškiai komunikuoti, kas daroma Rietavui. Ne kartą direktorei sakyta – atėjo laikas aiškiau išdėstyti prioritetus, kad žmonėms nekiltų abejonių dėl įstaigos egzistavimo.“
Garantija suteikta, nors ir ne vienbalsiai
Prieš pat balsuojant savo poziciją išsakė socialdemokratas Vytautas Blažaitis.
Pasak politiko, laikotarpis, kuriam imama paskola, per ilgas, nauda, Savivaldybei tenkanti iš centro įgyvendinamų projektų, neaiški, atsakomybė, prisiimama suteikiant garantiją, per didelė. „Per 42 mėnesius viešoji įstaiga gali „išgaruoti“ ir visa atsakomybė liktų Savivaldybei. Dėl šių priežasčių aš balsuosiu prieš šį sprendimo projektą“, – kalbėjo V. Blažaitis.
Vis dėlto tiltas tolesnei Turizmo ir verslo informacijos centro veiklai tądien buvo nutiestas: 6 tarybos nariams balsavus „prieš“, 11 – „už“, garantija 150 tūkst. eurų paskolai gauti dviem tarptautiniams projektams – „BIOSOLFarm South Baltic Farms – an assential part of renewable energy systems“ („Pietų Baltijos ūkiai – esminė atsinaujinančios energetikos sistemų dalis“) ir „T.A.B – innovation hubs fot tech, Art and Business“ („Technologijų, meno ir verslo inovacijų centrai“) – įgyvendinti buvo suteikta.
