Šateikių seniūnija gyvena permainų nuotaikomis. Pokyčiai administracijoje – aštuonerius metus šiai seniūnijai vadovavusį Zigmantą Strumylą pakeitė Simona Arytė-Lauciuvienė. Jauna moteris dar tik neseniai ėmėsi minėtųjų pareigų: laimėjusi konkursą liepos pabaigoje buvo paskirta vadovauti Šateikių seniūnijai. Vasara, rodos, atostogų ir poilsio metas, tačiau naujoji seniūnė „kelia bangas“ ir aktyviai pradeda darbą. Toks jos tikslas ir yra – išjudinti žmones, siekti aktyvesnio, įdomesnio gyvenimo seniūnijoje. O juk be pačių žmonių indėlio argi tai pasiekiama?
Jauna ir energinga, nebijanti iššūkių ir pasiryžusi ieškoti problemų sprendimų, generuoti įvairiausias idėjas, o kartu ir moteriškai žavi, linksma bei turinti humoro jausmą – toks įspūdis liko pabendravus su naująja Šateikių seniūnijos vadove.
39 metų S. Arytė-Lauciuvienė, kaip minėta, dar tik porą savaičių sėdi seniūno kėdėje. Ar ji patogi? Moteris nusišypsojo – esą kol kas sunku pasakyti, nes mažai tenka ant jos sėdėti. Vis dar reikia skirti daug laiko pažinčiai su seniūnijos reikalais, darbuotojais, žmonėmis, daug elementarių ūkiškų dalykų atima nemažai laiko, tad tiesiog sėdėti kabinete nelabai yra kada. Kad ir seniūnijos mašinos techninė apžiūra – reikėjo ja pasirūpinti tik pradėjus dirbti.
„Juk nebuvo taip, kad seniūnijoje niekas nedirbo, kol aš nebuvau atėjusi, bet tikrai nemažai dalykų užkliūna, rodos, visai paprastų, kuriems išspręsti ar sutvarkyti gal nereikia kažkokių ypatingų sprendimų, resursų… Na, bet, kaip ten sakoma, ko nepadaro vyrai, padaro moterys. Tegu neįsižeidžia vyrai“, – linksmai kalbėjo seniūnė.
S. Arytė-Lauciuvienė teigiamai vertino pastarosiomis dienomis Šateikių seniūnijai tekusį dėmesį, kai čia atvyksta Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai, pats Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Atviromis durimis, kaip pabrėžė Simona, Šateikių seniūnijoje priimamas kiekvienas. Ir ypač gyventojai.
„Laukiu kiekvieno su jų problemomis, pastebėjimais, bet kviečiu ateiti ne su pykčiais, kritika ir nuoskaudomis, o su konstruktyviais pasiūlymais, kaip problemas spręsti. Seniūnija – ne tik seniūnas, seniūnijai svarbus kiekvienas žmogus ir kiekvieno nuomonė“, – dėstė S. Arytė-Lauciuvienė.
„Tai kas gi paskatino ryžtis siekti seniūno pareigų?“ – pasiteiravome pašnekovės. Juk, rodos, „šilta“ vieta jau buvo užimta: S. Arytė-Lauciuvienė iki paskiriant į seniūnės vietą metus laiko dirbo Plungės rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriuje vyr. specialiste. Moteris teigė, kad tikrai nėra avantiūristė ir stačia galva nepuolė į naujas pareigas: įvertino ir savo kompetencijas, ir galimybes dirbti šioje pozicijoje. Be to, didelį paskatinimą jautusi iš aplinkinių žmonių, tiek plungiškių, tiek pačių šateikiškių, kurie ragino nedvejoti ir dalyvauti konkurse. Svarbus buvo ir šeimos palaikymas.
„Visada buvau labai aktyvi. Ir mokykloje teko būti seniūne, ir studijų metais studentų tarybos pirmininke. Matyt, neišeina man kitaip“, – sakė Simona. Savo sprendimo nesigailinti ir dabar, kai tenka matyti, kad darbas tikrai nebus lengvas, kad yra problemų, kurios aktualios žmonėms ir kurios ilgą laiką nespręstos.
„Jei problemų nematai, nereiškia, kad jų nėra. Nesakau, kad man atėjus dirbti viskas ims greitai ir pasikeis, kad lengvai rūpesčiai spręsis. Esu optimistė ir tas optimizmas per dvi savaites dar neišgaravo, bet esu ir realistė – reikės daug visiems dirbti norint pokyčių“, – kalbėjo toliau seniūnė.
Didelis S. Arytės-Lauciuvienės kaip seniūnės pliusas – kad ji yra vietinė, tad jai puikiai žinomi visi seniūnijos skauduliai. Su šeima ji gyvena Kadaičiuose. Pati yra kilusi iš Plungės, tačiau baigusi studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje nė minties neturėjo likti didmiestyje, nors sostinėje turėjo gerą darbą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. „Vilnius mums su vyru yra kaip turistams – gera atvykti pažiūrėti, pasikrauti energijos, bet ne gyventi“, – paaiškino Simona. Jų šeima grįžo į Plungę.
Tiek Simonos, tiek jos vyro profesinė karjera sėkmingai klostėsi Žemaitijoje. Galiausiai nuspręsta įsikurti netoli Simonos prosenelių gimtų apylinkių – įsigytas sklypas Kadaičiuose, pastatytas namas, sukurta graži aplinka, čia auga trys jųdviejų vaikai. Naujakuriais Lauciai nebesijaučia: jau bene septynerius metus Kadaičiai yra tapę jų namais. Ir iš Kupiškio kilęs Simonos vyras čia jaučiasi puikiai.
Kaip prisiminė Simona, artimesnė jos šeimos pažintis su šateikiškiais prasidėjusi nuo to, kad jie pasiūlė savo sodybos tvenkinyje surengti per Šateikių kaimo vasaros šventę vykstančias vaikų žvejų varžybas. Ir štai jau nemažai metų jos čia sėkmingai vyksta. Kiek vėliau Simona įsitraukė į Šateikių moterų šokių grupę „Madamos“. Kolektyve jai labai patinka, rado puikią draugiją, nors visos šokėjos be galo skirtingos savo veikla, gyvenimo būdu ir pan. „Tikrai nesiruošiu apleisti šio kolektyvo“, – tikino Simona. Jos manymu, būtina gebėti derinti ir darbą, ir laisvalaikį.
Kelionės – dar vienas Simonos pomėgis. Neseniai jų šeima lankėsi Kroatijoje, kur keliavo automobiliu. Mėgsta jie aktyvų poilsį, myli gamtą, mėgsta lankymąsi parkuose, ne gulinėjimą prie viešbučių baseinų. Laikas skirtas šeimai ir sau, moters manymu, lygiai tiek pat svarbus kaip ir atsidavimas darbui.
Kalbėdama apie savo naująsias pareigas S. Arytė-Lauciuvienė minėjo, jog Šateikių seniūnijos gyventojų problemos tokios pat kaip ir kitų seniūnijos žmonių: kelių ir gatvių priežiūra, apšvietimas, tvarkos trūkumas ne tik viešosiose erdvėse, eismo saugumo klausimas ir kt. Reikia ne tik laiko, finansų, bet ir noro viską matyti ir išspręsti.
O norą gyventi gražiau, tvarkingiau ir bendruomeniškiau šateikiškiai, panašu, turi. Štai neseniai būrelis žmonių atsiliepė į kvietimą apsitvarkyti Šateikių Šv. Evangelisto Morkaus bažnyčioje. Į talką šateikiškiai raginami ateiti ir rugpjūčio 12 dieną.
„Kviečiu ne tik ateiti ir susipažinti su manimi, bet ir padaryti puikų darbą – išvalyti Blendžiavos upelį. Juk ne kiekvienas kaimelis turi tokią gyvastį, o dabar šis upelis apaugęs žolėmis. Nupjaukime krūmus, išvalykime upelio prieigas, parašykime projektą ir įsirenkime čia poilsio zoną. Argi ne puiku būtų?“ – apie vieną artimiausių darbų kalbėjo naujoji Šateikių seniūnė.
