Sulaukę siūlymo nuvažiuoti į Liepijų mokyklos Šateikių skyrių ir parašyti apie išskirtinę klasę, kurioje vien berniukai, taip ir padarėme. Labai norėjome susipažinti su ketvirtokais, kurie garsėja kaip puikūs dainininkai. „Kai „Blendžiavukai“ uždainuoja per mokyklos šventes, mamos braukia ašaras. Vaikų balsai jaudina širdis. Mokytoja Saulena Šimkevičienė juos išmokė labai gražiai dainuoti, todėl ansamblis dažnai koncertuoja išvykose. Berniukai tarsi Šateikių žvaigždės plačiai garsina mokyklos vardą“, – kalbėjo temą pasiūliusi mūsų laikraščio skaitytoja.
Šateikių skyriaus ketvirtokai – laimingi, gražią vaikystę turintys vaikai
Ketvirtokus dainuojant išgirdome dar eidami šventiškai pasipuošusios Šateikių mokyklos koridoriais. Pravėrę klasės duris pamatėme kanklėmis grojančią mokytoją S. Šimkevičienę ir priešais ją išsirikiavusius aštuonis berniukus.
Po kelių minučių jau žinojome, kad vyksta „Blendžiavukų“ repeticija ir pasiruošimas išvykai į Senelių globos namus. Artėjančių švenčių proga ši vyriška kompanija seneliams planuoja ne tik padainuoti, bet ir suvaidinti „Tris paršiukus“. Su spektakliu vaikai jau buvo išvykę į Plungės ir Salantų darželius. Be to, ketvirtokai šventėms turi paruošę dar vieną projektą – vaidinimą apie nykštukus.
Berniukai kartu dainuoja nuo pirmos klasės. Kaip paaiškėjo, ansamblyje yra ir vienas trečiokas. Paulius, nors ir jaunesnis amžiumi, yra vedantysis dainininkas. „Blendžiavukų“ repertuare skamba įvairūs kūriniai, bet labiausiai vyrukams patinka partizanų dainos.
Kuo ilgiau bendravome, tuo drąsiau vaikai pasakojo apie ekskursijas, išvykas, savo pomėgius. Visi jie lanko futbolo būrelį, tik Domantas yra krepšinio sirgalius. Būtent jis rytais, atėjęs į mokyklą, po kiekvienų rungtynių klasės draugams papasakoja, kaip sekasi žaisti mylimai „Žalgirio“ komandai ar Lietuvos krepšinio rinktinei. Domantas neslepia, kad užaugęs norėtų būti sporto komentatoriumi.
Vilius prasitarė esantis kolekcininkas – renka sendaikčius, o labiausiai tuos, kurie susiję su karu – dujokaukes, krepšius, peilius, kariškas kepures, ženkliukus, kitus karo laikų eksponatus.
Pradinukai pasakojo ir šokantys, ir piešiantys, ir grojantys, ir į ekskursijas važiuojantys. O ko tik jie nėra išbandę – ir sviestą mušę, kastinį sukę, ir duoną kepę, ir saldainius darę…
Šitiek išvykų, koncertų, veiklų! Ar dar lieka laiko mokslams? „Lieka, lieka“, – tikino vienas per kitą. Jiems pritarė ir mokytoja: „Labai stengiasi mano berniukai. Kiekvienas mokosi pagal galimybes. Štai per klasės valandėlę kalbėjome, kokius iššūkius prisiimsime kitiems metams, nes kovo mėnesį mūsų laukia pasitikrinamieji darbai.“
Mūsų kalbinti mažieji šateikiškiai neslėpė mylintys mokytoją, džiaugėsi, kad daug namų darbų neužduoda, kad jiems lieka laiko ir būreliams, ir meno mokyklai, ir dar su draugais palakstyti. Vos pusvalandį praleidome kartu, bet ir jo užteko, kad suprastume: Liepijų mokyklos Šateikių skyriaus ketvirtokai – laimingi, gražią vaikystę turintys vaikai.
„Neturėjau kito pasirinkimo, kaip būti mokytoja“
Laiminga mokydamasi šioje mokykloje buvo ir jų mokytoja Saulena. Kaip ir dabartiniai jos ketvirtokai, po pamokų ji turėjo kitų užsiėmimų – Plungės meno mokykloje mokėsi groti akordeonu ir kanklėmis.
„Mūsų klasė buvo labai draugiška. Nuo trečios klasės iki tol, kol baigėme mokyklą, turėjome nuostabią auklėtoją Ireną Valančienę. Ji buvo jauna, energinga, atsidavusi ir vaikus mylinti mokytoja. Tikras pedagogo pavyzdys, mokytoja, kokia ir aš norėjau tapti“, – negailėjo gražių žodžių S. Šimkevičienė buvusiai auklėtojai, o dabar ir kolegei I. Valančienei.
Šiltu žodžiu minėjo ir buvusį mokyklos direktorių Arūną Vainušį, kuris nupirko mokyklai pirmąsias kankles. Mokytoja Saulena ir dabar jomis moko groti tris mergaites, be to, su muzika supažindina Šateikių ikimokyklinukus ir priešmokyklinės grupės vaikučius.
36-erių metų pedagoginio darbo stažą turinti S. Šimkevičienė profesinį kelią pradėjo kaip darželio auklėtoja Didvyčiuose. Vėliau persikvalifikavo į pradinių klasių mokytoją ir iš karto įsidarbino savo buvusioje mokykloje. Paklausta, ar pedagogika yra jos pašaukimas, pasakojo: „Buvau vyriausia iš daugiabučiame name augusių vaikų. Kasdien susirinkdavome žaisti mokytojus. Pasikviesdavau vaikus į namus ir mokydavau groti pianinu, deklamuoti eilėraščius, vaidinti. Net koncertus savo tėveliams surengdavome. Todėl ir sakau, kad nuo pat vaikystės neturėjau kito pasirinkimo, kaip būti mokytoja.“
Šateikiuose S. Šimkevičienė dirba nuo 1996 metų. Skaičiuoja kitąmet išleisianti gal šeštą pradinukų laidą. Bet tokią, kurioje būtų vien berniukai, turi pirmą kartą. Savo išskirtine klase labai džiaugiasi. Pasakojo, kokie šaunūs ir smalsūs jos vaikai – Domantas, Vilius, Domas, Tajus, Mantas, Lukas, Dovydas, Vytautas.
„Visai nesunku su berniukais dirbti. Jie judrūs, sportiški ir taip išsikrauna lakstydami, kad per pamokas sėdi ramiai. Visi mano vaikai draugiški, gabūs, artistiški. Buvimas scenoje ugdo jų drąsą, moko išreikšti save. Labai daug mums padeda mamos, palaiko mokyklos vadovybė. Visų pastangomis su berniukais galime važiuoti koncertuoti ten, kur mus kviečia“, – su meile apie savo ypatingą pradinukų laidą kalbėjo S. Šimkevičienė.
Per muziką – į drąsą ir gebėjimą būti komanda
„Blendžiavukų“ dainininkai neslėpė, kad koncertuoti jiems patinka. Dainuojantiems berniukams muzika yra ne tik užsiėmimas po pamokų, tai kelias, vedantis į drąsą, gebėjimą išgirsti save ir šalia stovintį draugą. Kiekviena jų sudainuota daina išmokė ne tik melodijos pajautimo, bet ir bendrystės, nes pajutęs, kaip skamba bendras ritmas, pajauti ir komandos dvasią.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
