Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Saula“, kuriam vadovauja Sigita ir Romas Matuliai, bendradarbiaudamas su Zarasų rajono savivaldybės kultūros centru, birželio 27–liepos 1 dienomis Zarasuose surengė teatrinio veiksmo stovyklą „Teatro formos“. Į ją vyko keturiasdešimt mažųjų ir jaunųjų plungiškių aktorių, prie jų prisidėjo ir apie 20 zarasiškių bendraminčių.
Jaunieji Plungės ir Zarasų teatrų aktoriai dienas leido teatrinėse laboratorijose, kurias vedė žinomi šalies aktoriai, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dėstytojai: Gediminas Storpirštis, Dalia Michelevičiūtė (abu – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriai), Vytautas Rašimas (Keistuolių teatras). Padedami profesionalų, vaikai ir jaunimas mokėsi aktorinio meistriškumo, scenos judesio, šokio, improvizacijų ir kitų įdomių bei labai naudingų dalykų.
Įdomybių ir smagių akimirkų jauniesiems aktoriams netrūko ir vakarais – kartu su Klaipėdos universiteto režisūros specialybės studentais organizavo viešus teatrinius performansus, gatvės šokių (lietuviškų ir net graikiškų) mokymus, kitas teatrines akcijas Zarasų miesto viešosiose erdvėse. Netrūko dainų, gitarų muzikos ir vaidinimų, į kuriuos noriai įsitraukdavo netgi praeiviai.
Bendradarbiaujant su profesionalių menininkų grupe iš Vilniaus „Šeštasis pojūtis“, pristatytas spektaklis-performansas „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“. Šis teatrinis veiksmas – tai šiuolaikinis keturių dimensijų ritualas, skirtas regintiesiems ir neregintiesiems. Pagrindinė veiksmo užduotis – nukelti žiūrovą į skirtingas erdves, pajungiant visus pojūčius. „Kaip akliesiems suvokti teatro meną? Tame spektaklyje, kuriame daugelis panoro dalyvauti užrištomis akimis, pabandėme teatrą priartinti prie neregio. Tam naudojome ledo gabaliukus, įvairius garsus, pylėme vandenį, lietėme performanso dalyvius. Buvo neįprasta, bet tikrai įdomu“, – pasakojo Plungės kultūros centro direktorius R. Matulis.
Spektaklis-performansas atskleidė socialines ir edukacines teatrinio meno galimybes, siekiant sumažinti atskirtį ir praplėsti socialinės atskirties grupių galimybes dalyvauti meniniame procese.
Vienas iš įspūdingiausių stovyklos renginių – vibrofono muzikos vakaras prie Zaraso ežero. Jį jauniesiems aktoriams padovanojo dabar Japonijoje gyvenantis visame pasaulyje garsus labai reto instrumento – vibrofono – meistras Marius Šinkūnas. Ypač gražu buvo, kai prie vibrofono skleidžiamų garsų prisijungė gitaros skambesys ir poezija.
Paskutiniąją stovyklos dieną „Saulos“ laukė dar viena teatralizuota pramoga – išvyka į vienintelį išlikusį ir veikiantį vandens malūną bei įdomi pamoka apie grūdo reikšmę žmogaus gyvenime. Ten jaunieji aktoriai susipažino su malūnininku, valgė iš miltų virtos košės ir miltinių blynų, patys kepė duoną, klausėsi pasakų apie velnius, pamatė Zarasų krašto tautinius drabužius, susipažino su papročiais.
