Ar esate kada nors žiūrėję filmą ir susimąstę, kaip jis išvysta dienos šviesą? Telšių Žemaitės gimnazijos IIb klasės mokinės Salomėja Valiutė ir Sofija Tijūnaitytė filmus ne tik žiūri – jos juos kuria. Savamokslės merginos sukūrė trumpametražį vaidybinį filmą „Kenkėja“, pačios rašė scenarijų, montavo, vaidino, o jų darbas pateko tarp geriausiųjų Vilniuje vykusiame nacionaliniame mokinių kino festivalyje.
„Kenkėja“ – apie netobuląją gyvenimo pusę
Nors filmas trunka vos šešias minutes, jame telpa daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Kenkėja“ paliečia jaunam žmogui artimas temas – santykius, naivumą, kuris gali pakenkti žmogaus asmenybei ir gyvenimui.
Kaip pabrėžia telšiškės, filmas turi dvi svarbias žinutes. Viena jų – svarbu atsirinkti žmones, su kuriais bendraujame – kitu atveju jie gali tapti gyvenimo kenkėjais. Antroji svarbi žinutė – į pasaulį reikia žiūrėti blaiviu protu, „nusiimti rožinius akinius“, o priimamus sprendimus gerai apgalvoti.
Pats kūrinio pavadinimas gimė natūraliai. Rašydama scenarijų Salomėja galvojo apie nuodus, naudojamus kenkėjams naikinti. „Susiejus mintis apie nuodus ir nuodijantį žmogų, susidarė bendras žodis – „kenkėja“, kurį ir panaudojome filmo pavadinimui“, – teigė S. Valiutė.
Filme galima sutikti ir simbolinį kūrybinį sprendimą. Pirmojoje scenoje ištariamas žodis „atsirink“, o paskutinėje – „kenkėją“, šitaip sukuriant paslėptą, bet filmo esmę apibūdinantį žodžių junginį.
Filmo kūrimo „virtuvė“
Trumpametražio filmo idėją ir scenarijų merginos parengė vos sužinojusios apie kino festivalį. Jos ne tik pačios rašė scenarijų, įgyvendino idėjas, bet ir vaidino. Salomėja taip pat montavo, o prie komandos prisijungė ir Sofijos sesuo Veronika, tapdama filmo aktore ir operatore.
„Kenkėja“ yra pirmasis merginų filmas, kurį joms pavyko sukurti be filmavimo, montavimo ar scenarijaus rašymo pamokų. Filmas sukurtas ir be profesionalios įrangos – kūrėjos pasikliovė savo jėgomis, idėjomis ir jose trykštančia ugnele veikti.
„Kurti filmus mokėmės žiūrėdamos kitų filmus, o apie montavimą daug išmokau būtent montuodama šį filmą ir kitus kūrinius, kurių prireikė mokyklai“, – sakė Salomėja.
O Sofija prisipažino, kad kinas visada buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis – nuo pat mažens ji žiūrėjo filmus. Kūrybine filmų „virtuve“ domisi iki pat šiol.
Žinoma, merginoms teko susidurti ir su iššūkiais. Sudėtingiausia užduotis – susisiekti su trimis atlikėjais dėl leidimo naudoti jų dainas filme. Tačiau ir su šia užduotimi pavyko susitvarkyti – merginos džiaugiasi, kad atlikėjai noriai sutiko tokiu būdu prisidėti prie idėjos įgyvendinimo.
Pripažintos kino festivalyje
Šis filmas buvo rodomas balandžio 17–18 dienomis Vilniuje vykusio II nacionalinio mokinių kino festivalio „Aurora“ konkursinėje programoje „Atradimai“. Festivalis šiemet sulaukė 115 filmų iš 18 šalies miestų. Savamokslės kino kūrėjos pateko į respublikinio konkurso finalą, kuriame varžėsi su profesionalių kino kūrėjų mokyklų mokiniais.
Kaip pasakojo Sofija, apie kino festivalį merginos sužinojo likus dviem savaitėms iki galutinio filmų pateikimo termino, tad joms teko staiga kibti į darbus. Pats filmo kūrimo procesas truko maždaug savaitę.
Pristačius filmą, žiūrovų reakcija Sofiją nustebino. „Mes pačios į savo filmą ir jo istoriją žiūrėjome rimtai ir susikaupusios. Tačiau peržiūrų metu iš žiūrovų sulaukėme visiškai priešingos reakcijos – dauguma žmonių šmaikščiai priėmė istoriją, o intensyvesnėse scenose net nustebdavo“, – atviravo Sofija.
Ateities perspektyvos – muzika ir kūryba
Sofiją galima vadinti tikra kino entuziaste – ji turi daug mėgstamų režisierių, aktorių ir filmų. Jos svajonė – režisuoti filmus ir kitaip sieti savo ateitį su kinu. „Jeigu tai neišsipildytų, esu įsitikinusi, kad kūryba mano gyvenimo tikrai nepaliks“, – tvirtino Sofija, besidžiaugdama, kad tokia filmo kūrimo patirtis išmokė ją drąsiau svajoti.
Nors Salomėja savęs kino kūrybos srityje dar nemato, tačiau labai džiaugiasi šiuo pasiekimu ir mano, kad tai puiki proga siekti geresnių filmų kūrimo versijų toliau. Salomėja savo ateitį norėtų sieti su muzika, t. y. ta sritimi, kuri taip pat yra neatsiejama nuo kūrybos.
Merginos jau pradeda dėlioti mintis kitam filmui ir tikisi, kad idėjas pavyks perkelti į dienos šviesą.
Nors telšiškės dar tik ieško savo kūrybos kelio, tačiau pirmasis žingsnelis jau žengtas – žiūrovams belieka laukti, kuo dar nustebins jaunosios kino kūrėjos.
