Žemės sklypas – turtas, o jeigu tas turtas šalia upės, ežero ar kitoje vaizdingoje vietoje – jo vertė keliskart didesnė. Bet, kaip sako liaudies patarlė, „kur rūmai, ten – dūmai“. Į problemas įklimpo ir žemės sklypo, esančio Žemaitijos nacionalinio parko Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinyje, savininkas. „Dūmai“ vyro valdose pradėjo kilti dar pavasarį, kai aplinkosaugininkai pastebėjo, kad sklype laikomi neteisėti statiniai, o didinant dirbtinius vandens telkinius buvo pažeistas natūralus reljefas.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai drauge su Žemaitijos nacionalinio parko specialistais saugomose teritorijose žvalgėsi kovo mėnesį. Būtent tada Plungės rajono Jazdauskiškių kaime esančiame privačiame sklype ir pastebėti įtarimus dėl galimai pažeistų saugomų teritorijų reikalavimų keliantys kilnojamieji statiniai ir dirbtiniai vandens telkiniai.
Kaip praneša Aplinkos apsaugos departamentas, atlikus patikrinimą nustatyta, kad kilnojamą namelį, mobilią pirtį ir pastogę be pamatų savininkas sklype laiko neteisėtai. Už šį pažeidimą jam skirta administracinė bauda ir privalomasis įpareigojimas per mėnesį iš sklypo pašalinti visus statinius.
Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad sklype prieš kelerius metus buvo atlikti dirbtinių vandens telkinių įrengimo, valymo ir tvarkymo darbai. Savininkas neteisėtai padidino dviejų vandens telkinių plotą ir neteisėtai sujungė du vandens telkinius. Atliekant šiuos darbus buvo pažeistas reljefas. Aplinkosaugininkai nustatė ir aplinkai padarytos žalos dydį – 6 968 eurai.
Saugomose teritorijose – griežti reikalavimai. Pagal supratimą „mano daržas – mano pupos“ čia negalima šeimininkauti net savo kieme. Atsižvelgiant į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pateiktas rekomendacijas, vyras įpareigotas dirbtinio vandens telkinio plotą (1 636,10 kv. m) sumažinti iki 1 000 kv. m. Aplinkos atkūrimo priemones sklypo savininkas turės taikyti pagal parengtą ir su Aplinkos apsaugos departamentu suderintą aplinkos atkūrimo priemonių planą.
Už neteisėtus darbus pakeičiant sklypo reljefą savininkui gali tekti padengti beveik 7 tūkst. eurų žalą aplinkai.
