Likus keletui dienų iki teatrų festivalio Rietave, prie Oginskių kultūros istorijos muziejaus sienos prisišliejo lauko estrada, priešais ją išsirikiavo suoliukai žiūrovams ir pagelbėti saulei šviečiant ar lietui lyjant pasiruošę skėčiai. Atidarymui buvo pasiruošta iš anksto, tačiau… Nuo netikėtumų neapsisaugosi. Šį kartą išbandymas užgriuvo ant Rietavo savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro „Ruoda“ režisieriaus pečių – teko skubiai pakeisti susirgusį aktorių. Bet, kaip sakoma, tekančios upės neužtvenksi – atriedėjo simbolinis laiko ratas ir šventė prasidėjo.
Rietaviškius ir svečius, susirinkusius į XV festivalį „Rietavo vasaros vaidinimai“, sveikino ir teatrus, pasiruošusius lipti į sceną, pristatė renginio vedėja Eglė Fabijonavičienė.
Gražios šventės, geros nuotaikos visiems linkėjo Rietavo savivaldybės kultūros centro direktorė Birutė Gedminaitė.
Meras Antanas Černeckis dėkojo teatralams, subūrusiems rietaviškius susirinkti per Lietuvai tokią reikšmingą datą. „Svarbu Lietuvą turėti širdyje. Kiek mes jos turime savyje, tiek jos ir yra. Kiek mes padarome gerų darbų, sugebame susitelkti, susijungti ir eiti į priekį kartu, tiek mes ir auginame Lietuvą. Gražios dienos, gražaus gyvenimo ir ėjimo kartu“, – sveikino su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena meras.
Tądien žiūrovų laukė susitikimas net su trimis teatrais. Be Rietavo kultūros centro „Ruodos“, festivalyje dalyvavo du profesionalūs teatrai – teatras „Labas“ ir Klaipėdos jaunimo teatras.
XV festivalio laiko ratą rideno ir pirmosios į sceną lipo teatro „Labas“ aktorės Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė. Jos kartu su etnomuzikantais Dariumi Mockevičiumi ir Pauliumi Kovalenka pristatė spektaklį „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“, sukurtą pagal tautosakininkų surinktą dzūkų tautosaką.
Puikiai visiems žinomos aktorės, spektaklį pagyvinanti muzika, pašėlusiai juokingas scenarijus, kurį dzūkų laumės akimirksniu adaptavo Rietavui ir… Užsimiršo visos problemos, o diena įgavo kitokią nuotaiką. Valanda su energingomis, žavingomis ir plastiškomis aktorėmis nepaliko abejingų. Iš juoko leipo visi. Ir tik po to, kai scenoje liovėsi laumių „monai“, galėjai pamąstyti apie tai, kokie humoro ir išminties klodai užkoduoti dzūkiškose sakmėse ir legendose.
Pertraukoje tarp spektaklių iš arčiau susipažinti su teatru kvietė teatrologė Jūratė Grigaitienė.
Kaip jau minėjome, prieš festivalį susirgo vietinio teatro „Ruoda“ aktorius Rimas Jocys. Nors greitai buvo rastas kitas vaidmens atlikėjas, žiūrovams šį kartą buvo parodyta tik Moljero spektaklio „Tariamas ligonis“ ištrauka. Gausybė aplodismentų vietiniams teatralams ir palaikymo nuotrauka su visais festivalio dalyviais – sergančiam aktoriui.
Šventės pradžioje daug sužinojome apie Dzūkiją, o pabaigoje veiksmas sukosi Žemaitijoje. Spektaklyje „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas) vaidino Klaipėdos jaunimo teatro aktorės Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė. Scenoje bandyta atskleisti Žemaitijos etnokultūrinio regiono portretą, tokį, koks jis kuriamas istorinėje ir dokumentinėje medžiagoje, mituose ir liaudies išmintyje, interneto forumų archyvuose, politinių partijų programiniuose šūkiuose. Spektaklio „Žemaitėjė” kūrybinės komandos tikslas – parodyti, kas šiuolaikiniam Lietuvos gyventojui yra Žemaitija.
Teatrų pasirodymams pasibaigus, „Vasaros vaidinimų“ šventė įsiliejo į 803-iosios Rietavo šaulių kuopos šventę, kurios metu rietaviškiai, jungdamiesi su visais pasaulio lietuviais, sugiedojo „Tautišką giesmę“.
