Mokslininku demesi patraukusieji poliai – liekanos seno tilto, jungusio Pilies sala su vakarine ežero pakrante, pusiasaliu, vadinamuoju Šventorkalniu. XX a. septintojo dešimtmecio pradžioje, patvenkus Babrunga, visos tilto liekanos atsidure po vandeniu.
Kai ežero paviršius lygus, iš valties matosi kai kuriu poliu viršunes. Dabar ežero gylis šioje vietoje siekia 13 m. Tyrimu metu nustatyta, kad apie pora šimtu ažuoliniu poliu yra išsideste apie 280 m ruože rytu-vakaru kryptimi (tilto ilgis) ir 10-12 m šiaures-pietu kryptimi (tilto plotis). Vieni poliai stovi statmeni, kiti – pasvire, o kai kurie yra visiškai nugriuve ir guli dugne. Beveik visi jie aptašyti, staciakampiai. Idomu tai, kad šerdis yra poliu krašte, o tai reiškia, kad iš vieno medžio kamieno padarydavo keleta poliu. Ant dugno guli nemažai ivairiu smulkesniu tilto detaliu.
Šiuo metu senojo tilto poliu matavimai baigti. Ištyrus medienos pavyzdžius, paaiškejo, kad tiltas buvo pastatytas XVI a. pradžioje, o XVII a. viduryje perstatytas arba remontuotas.
Šiek tiek i šiaure nuo tilto liekanu, ties Šventorkalnio pakrante, aptikta kita nedidele poliu sankaupa. Cia galejo buti sena prieplaukele. Panašios nedideles prieplaukeles liekanos (taip pat poliu sankaupa) aptiktos šiaurineje Pilies salos puseje 4-5 m gylyje.
Negausus radiniai aptikti tarp tilto poliu: moliniu indu bei kokliu šukes, plytos, pypkes galvute, gyvuliu kaulai, keletas patranku sviediniu, pagamintu iš nugludintu akmenu, irklas, pora peiliuku, galastuvas, akmeninio kaplio nuolauža, peikena, roges. Plateliu ežere rasti ir trys luotai: du – netoli tilto liekanu, vienas – netoli Šventorkalnio prieplaukeles. Pirmasis apie 3,6 m ilgio luotas ištrauktas 1987 m. Pagal jame rasta peiliuka luotas galejo buti pagamintas XVI a. antrojoje puseje arba XVII a. Luotas konservuotas Klaipedos juru muziejuje ir yra laivybos istorijos ekspozicijoje. 2002 m. ištrauktas antrasis luotas konservuojamas Plateliuose. Treciasis luotas (XVI a.) buvo iškeltas, taciau nekonservuotas, todel suiro.
