Penktadienio vakarą žlibiniškiai rinkosi į smagią ir labai lauktą savo miestelio kultūros centro 60-mečio šventę. Netrūko linksmybių, gražių prisiminimų, padėkų. Vietos gyventojus savo apsilankymu pagerbė būrys svečių – pasveikinti atvyko Seimo narys Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Saukalienė, savo šaknų nepamirštantys vilniečiai Virginija ir Gintaras Končiai ir kiti.
Kaip renginio pradžioje minėjo Žlibinų kultūros centro direktorius Žydrūnas Purauskis ir bendruomenės pirmininkė Dangerutė Pakalniškienė, kultūrinė veikla šiame kaime fiksuojama nuo 1955 metų. Pirmoji kultūros įstaiga – skaitykla. Porą dešimtmečių Žlibinų mėgėjų meno kolektyvai glaudėsi buvusios klebonijos pastate, o 1975-aisiais gyvenvietėje išaugo naujutėlaičiai kultūros namai. Už juos gyventojai iki šiol dėkingi tuometiniam kolūkio pirmininkui Petrui Šaltupiui.
Bene pats garsiausias kaimo kolektyvas – Žlibinų choras, kurį prieš 40 metų subūrė ir kuriam iki šiol vadovauja Stefa Stonienė. Jis ir užtraukėpirmąją 60-mečio šventės dainą „Lek gervelės“.
Pasisakyti pakviestas P. Šaltupis dalijosi prisiminimais apie Žlibinų kultūros namų statybą, atidarymą ir veiklą. Jo teigimu, statybos darbai vyko ūkio būdu, tai reiškia – paties kolūkio lėšomis, tad reikėjo didžiulių pastangų pinigams, statybinėms medžiagoms surasti. 1973-iaisiais gimusi kultūros namų idėja įgyvendinta per trejus metus – atidarymas surengtas 1975-aisiais.
Kultūros centro 60-mečio proga pagrindiniam šios įstaigos statytojui P. Šaltupiui ir kelis dešimtmečius kultūrą puoselėjusiai jo žmonai Nijolei įteiktas padėkos raštas. Apdovanotieji už tai atsilygino lyriška daina, o publika Šaltupiams plojo atsistojusi.
Gražiais prisiminimais dalijosi ir ilgametė kultūros namų vadovė S. Stonienė. „1975 metais „Valstiečių laikraštyje“ perskaičiau skelbimą, kad Žlibinuose reikalingi kultūros darbuotojai. Labai traukė tai, kad siūlė ne tik darbą, bet ir gyvenamąjį plotą. Susigundžiau ir aš, ir mano sesuo Aldona Banaitienė. Taip mes, dvi joniškietės su savo šeimomis, prieš 40 metų atsidūrėme Žlibinuose“, – smagiai kalbėjo moteris. Tiesa, ją, kilusią iš lygumų krašto, Žemaitijos kalvos ir vingiuotas kelias į Žlibinus, į kuriuos ji pirmąkart lėkė vežama „viliuko“, iš pradžių kiek baugino, bet įsikūrusi čia nuomonę pakeitė. „Šie kultūros namai visada skambėjo nuo dainų, šokių. Čia rinkosi ir suaugusieji, ir vaikai. Su seserimi Aldona vos patalpomis pasidalijome. Buvome vadinami dainuojančiais Žlibinais, apie mūsų veiklą visa Lietuva žinojo“, – sakė S. Stonienė.
Sveikindamas Seimo narys J. Razma kultūrininkams negailėjo gerų žodžių. Jo pasirašyti padėkos raštai įteikti Žlibinų kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Rokunda“ vadovui Alfredui Lučinskui, šokių kolektyvo „Sausdravielis“ vadovei Loretai Vaitkutei, moterų vokalinio ansamblio „Melodija“ vadovei Nijolei Puplauskienei, choro ir ansamblių vadovei S. Stonienei, kultūros namų statybos iniciatoriui P. Šaltupiui. Seimo pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pasirašytą padėkos raštą J. Razma perdavė Žlibinų globėjams V. ir G. Končiams.
Susirinkusiuosius dar sveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas žlibiniškis A. Stančikas, buvusi Žlibinų kultūros centro direktorė Nijolė Norbutienė ir kiti. Gerą nuotaiką palaikė gausus būrys vietinių dainininkų, jaunieji ir vyresni šokėjai, liaudiškos kapelos muzikantai.
