Šis ruduo Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubui – ypatingas. Klubas mini 40-uosius savo veiklos metus. Žvelgiant į nueitą kelią, drąsiai galima teigti, jog šis mūsų mieste giliai šaknis įleidęs reiškinys yra didžiulis kultūros laimėjimas, nes S. Daukanto bibliofilų klubo dėka Plungėje šiandien kuriamos ir tęsiamos knygos kultūros tradicijos visoje Žemaitijoje. Jubiliejinė sukaktis pažymėta gražiu renginiu: Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje organizuotas bendraminčių susitikimas, jo metu vyko ir konferencija „Žemaičių knyga – VII“.
S. Daukanto bibliofilų klubo jubiliejinei sukakčiai paminėti skirtas renginys prasidėjo muzikine gaida. Klubo himnu vadinamą dainą atliko Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos kanklininkų ansamblis, vadovaujamas Jūratės Zubienės. Smagu, kad prasmingi dainos žodžiai skambėjo ir visų susirinkusiųjų lūpose, o pats kūrinys, kaip pastebėjo S. Daukanto bibliofilų klubo vadovas Gintautas Černeckis, „paglostė mūsų žemaitiškas širdis“.
„Knygose cherubinai išskleidžia sparnus, kad besimokančiojo protas galėtų kilti aukštyn ir išvysti pasaulį nuo poliaus iki poliaus, nuo rytų lyg vakarų, nuo šiaurės iki pietų. Knygos išmoko suvokti patį aukščiausią nepasiekiamą Dievą. Jose atsiskleidžia danguje, žemėje ir po žeme esančių dalykų prigimtis. <…> Visa pasaulio šlovė nugrimztų užmarštin, jeigu Dievas nebūtų parūpinęs mirtingiesiems knygų. Griūva bokštai, išnyksta valstybės, sudūlėja triumfo arkos. Nė vienam karaliui ar popiežiui niekas tvirčiau nelaiduos kasdienybės kaip knygos. Parašyta knyga atsilygina autoriui: kol ji gyva, tol autorius bus nemirtingas“, – ištrauka iš „Bibliofilų biblijos“. Paskaityti šias dar XIV amžiuje užrašytas vienuolio mintis apie knygą buvo pakviesta Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Viešnios lūpomis skambėjo iš viduramžių atėjusi, G. Černeckio žodžiais tariant, žmogaus sielos kalba, skirta knygai.
Šventinis susitikimas, aišku, sulaukė ne tik pačių bibliofilų ir jiems prijaučiančių žmonių dėmesio. Renginyje dalyvavo svečiai, norėję pasidžiaugti klubo ilgamete sėkminga ir reikšminga veikla. Tuo, kad nuoširdžiai bendradarbiauja su S. Daukanto bibliofilų klubu, džiaugėsi Plungės viešosios bibliotekos laikinoji direktorė Gintarė Gurevičiūtė. Sveikinimo žodį tarė ir Seimo narys Jonas Varkalys, dėkodamas Plungės bibliofilų klubui už tai, kad savo vykdoma veikla jis yra kone reikšmingiausias tarp visų trijų Lietuvoje veikiančių bibliofilų klubų. Linkėdamas ir toliau keliauti jau pramintu taku, politikas G. Černeckiui įteikė padėkos raštą.
„Ačiū už indėlį į mūsų kultūrą. Mums didelė garbė Plungėje turėti tokį žmogų (G. Černeckį – aut. past.), kuris visa „dūšia“ perduoda gražius dalykus žmonėms, kurie kažko ieško. Man asmeniškai knyga – ramybės uostas“, – kalbėjo vicemeras Žydrūnas Purauskis. Jis įteikė ir keletą padėkos raštų mero Audriaus Klišonio vardu. Už knygos kultūros sklaidą ir aktyvų dalyvavimą Žemaitijos bibliofilų sąjūdyje pažymint Plungės S. Daukanto bibliofilų klubo 40 metų veiklos sukaktį padėkos raštai skirti Ritai Ringienei, Aistei Talijūnienei ir Agnei Stuopelytei.
Klubą su branda ir tuo, kad per tiek metų išlaikė neramaus lyg Babrungo vandenys laiko išbandymus ir su iškelta lietuviškos knygos kultūros vėliava drąsiai žengia į ateitį, sveikino ir šio klubo garbės narys prof. habil. dr. Domas Kaunas. Perduodamas nuotolinius linkėjimus profesorius pažymėjo, jog Plungės bibliofilų klubas yra „didelis Žemaičių žemės kultūros laimėjimas“. „Bibliofilija budina asmenybę, nes uoliai kaupia svarbiausią visų epochų kapitalą – žodį: gyvą, spausdintą ir jau nepailstamai plevenantį skaitmeninės knygos erdvėje, dosniai maitinantį sielą ir rodantį teisingiausią gyvenimo kryptį. Jūsų laukia dar daug atradimų ir uždavinių, kuriuos įveikę galėsite Plungę paskelbti Lietuvos bibliofilijos sostine“, – pažymėjo D. Kaunas.
Nuoširdžius bibliofilinius linkėjimus kolegoms perdavė pirmasis klubo vadovas Česlovas Vaupšas: „Teplinta mūsų devizas „Švieskis ir šviesk“.“
Tuo, kad gražus būrys bendraminčių ir svečių atvyko palaikyti Žemaičių knygos kultūros tradicijos, džiaugėsi ir jubiliejų mininčio klubo ilgametis vadovas G. Černeckis. Jis renginio moderatoriaus buvo pakviestas pristatyti pirmąjį konferencijos „Žemaičių knyga – VII“ pranešimą. Savaime suprantama, šis žmogus kalbėjo apie Plungės S. Daukanto bibliofilų klubo 40 metų veiklą. Apžvalgoje netrūko gausių faktų: per tiek veiklos metų sukaupta ir padaryta išties puikių dalykų siekiant išsaugoti knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje. Vienas esminių klubo darbų – laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ leidyba. Beje, šio leidinio istorija susijusi ir su „Plungės“ laikraščiu, nes čia dešimtmetį buvo spausdinamas plungiškių knygų mėgėjų puslapis, iš kurio vėliau ir išaugo „Žemaičių bibliofilas“.
S. Daukanto bibliofilų klubas Plungėje įkurtas 1984 metais, kai knygos bičiuliai, vietos mokytojų Č. Vaupšo, Sauliaus Augūno, G. Černeckio ir Irenos Juškevičienės iniciatyva susirinkę Plungės miesto bibliotekoje, gruodžio 26 dieną steigiamajame susirinkime patvirtino knygos klubo įstatus ir veiklos programą.
Prieš kurį laiką G. Černeckis „Plungei“ yra sakęs, jog pasivadinti bibliofilų klubu iš pradžių buvo sudėtinga ne tik dėl tuo metu vyravusios politinės ideologijos, bet ir dėl to, kad plungiškiai knygų mylėtojai nesijautė to nusipelnę. Juk bibliofilija – tai ne tik knygų skaitymas ir aptarimas, tai atsakinga akademinė veikla. „Iki tokio pavadinimo reikėjo paaugti“, – minėjo tuomet G. Černeckis.
Tačiau klubo tikslai buvo pasiekti ir per tuos dešimtmečius ne kartą buvo įrodyta, kad Plungės bibliofilai savo veikla sėkmingai kuria ir tęsia knygos kultūros tradicijas Žemaitijoje. Klubas veikia kryptingai ir akademiškai: rūpinasi Žemaičių knygos paveldu, bibliofilijos populiarinimu, veda vertingų Žemaitijos asmeninių bibliotekų apskaitą, rūpinasi asmeninių bibliotekų fondų atskleidimu visuomenei, Žemaičių bibliofilijos archyvo formavimu, rengia konferencijas „Žemaitiška knyga“, kur pranešimus skaito visoje Lietuvoje žinomi literatūrologai, profesoriai ir kt. Klubas bendradarbiauja su Lietuvos ir kitų šalių bibliofilų klubais bei giminingomis kultūros organizacijomis, dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose knygotyros seminaruose, knygos mugėse.
Šiuo metu šalyje yra veikiantys tik trys bibliofilijos klubai: Martyno Mažvydo bibliofilijos klubas Vilniuje, XXVII knygų mėgėjų draugija Kaune ir Plungės S. Daukanto bibliofilų klubas. Plungiškių klubas savo vykdoma veikla ne tik nenusileidžia didmiesčių klubams, bet daugelyje vietų yra ir sektinas pavyzdys.
Kaip minėta, S. Daukanto bibliofilų klubas organizuoja konferenciją „Žemaičių knyga“. Pastaroji, vykusi jubiliejinio klubo renginio metu, suteikė progą vėl išgirsti keletą įdomių pranešimų. Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos bibliotekininkė Nijolė Raudytė pristatė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmeninės bibliotekos tyrimą, prof. Juozas Pabrėža skaitė pranešimą tema „2024 m. – Žemaitiško rašto metai“. Muziejininkė Dalia Šimkutė pristatė S. Daukanto bibliofilų klubo nario dr. Tomo Petreikio pranešimą „Žemaitijos dvarų bibliotekų likučiai bibliofilų lentynoje“, kita klubo narė A. Talijūnienė kalbėjo apie S. Daukanto bibliofilų klubo laikraštį „Žemaičių bibliofilas“ ir kitą leidybinę veiklą. Apie knygos vaidmenį tampant mokytoju pranešimą parengė ir jaunoji bibliofilė A. Stuopelytė (pristatymą padarė A. Talijūnienė). Tai – tik keletas pranešimų, kurie nuskambėjo konferencijoje.
Didelio visų susidomėjimo sulaukė šventėje dalyvavusio bibliofilo ir kolekcininko Žilvino Januškos pristatytas žemaitiškos periodikos rinkinys iš jo sukauptos didžiausios Lietuvoje periodikos kolekcijos. Bibliofilams galimybė pamatyti retus leidinius buvo neįkainojama dovana, vainikavusi jubiliejinį renginį.
