Visai atsitiktinai į rankas pateko vizitinė kortelė, ant kurios buvo parašyta: „Antano ir Jurgos širdies polėkis“. Čia pat – ir telefono numeris, kaimo pavadinimas. Tik po kurio laiko paaiškėjo, jog minėtasis Likšų kaimas yra Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, o širdies polėkis – tai kūrybiniai darbai iš audinių. Parūpo sužinoti, kas tai per kūriniai, susipažinti su jų autoriais.
Iš kažkada tikriausiai buvusio nemažo Likšų kaimo belikusios kelios senos sodybos. Tarp jų – viena erdvi, gražiai sutvarkyta, apjuosta erdvia veja. O toliau – miškas, krūmai, tik nuo didžiojo kelio siauras klampus keliukas, tad sunku įsivaizduoti, kaip sodybą reikia pasiekti rudenį ar pavasarį. Jaunoji šeimininkė pasakojo, jog šalia esančiame tvenkinyje gausu žuvelių, kurios maistą ima tiesiog iš žmogaus rankų.
Eini plytelėmis grįstu taku ir atsistebėti negali, kad mūsų krašte yra tokių nuostabių vietų. Kieme sutikta jauna, liekna moteris, tiesdama ranką, maloniai nusišypso. Pasirodo, tai ir yra Jurga. Atsiprašo, jog nepasiseks sutikti jos vyro Antano, mat šiandien jis darbe. Nuraminta, kad mums užteks ir jos, maloniai pasiūlo žolelių arbatos. Juk prie arbatos ir kalba nuoširdesnė.
Jurga – tikra plungiškė, o čia gyvena tik ketvirti metai. Tėvukai nusipirko seną sodybą, tad ir jos šeimai atsirado vietos, juolab kad gyventi kaime ir užsiimti veikla, kuri jai įdomi, buvo sena jos svajonė. Jos vyras, su kuriuo jau daugiau kaip dešimtmetį žengia bendru gyvenimo keliu, visur ir visada jai pritaria.
Tikroji Jurgos specialybė – verslo administravimas, o Antanas – inžinierius-mechanikas. Susipažino studijuodami Šiaulių universitete. Pamatė vienas kitą ir tarsi suprato, kad yra vienas kitam skirti, ir štai – jau 13 metų drauge. Sūnus Antanukas – 10 metų, o dukrytė Agnė – 8. Platelių mokykla tolokai, tad Jurga kas rytą juos nuveža.
Baigę mokslus, abu Jakimavičiai ėmėsi verslo ir gyveno Plungėje, tačiau erdvės pasirodė per maža… Ne, Plungę ji myli, tik va – pasirinktas verslas prie širdies nelipo, ir gana. Tad labai apsidžiaugė apsigyvenę šioje sodyboje. Tiesa, ji buvo gerokai apleista, sena, dilgėlėmis apaugusi… Reikėjo gerokai įdėti triūso, kol padarė tokią, kokia yra dabar.
Jurga pasakojo, jog seniai jai kirbėjo mintis ne tik pasiūti suknelę, bet ir sumodeliuoti ką nors įdomiau. Taip gimė pagalvėlės, šalikai, rankinės, paveikslai. Įdomu tai, kad jos planams pritarė ir Antanas. Tiesa, jis pabaigdavo žmonos darbus, priklijuodavo reikalingus papuošalus. Kol kas Jurga savo kūrinių neparduoda, nebent artimam žmogui ar gerai draugei.
Moteris vis svajoja (o svajonei ir vietą yra nusižiūrėjusi) atidaryti savo darbų galeriją. Todėl neskuba darbų išdalyti.
Jau senokai abu Jakimavičiai užsiima ir gydomuoju keturių rankų Reiki masažu. Jis atkeliavęs iš Indijos. Masažuojamiesiems suteikia energijos, ramybės, harmonijos.
Jurga pakvietė pažiūrėti jų įrengto energetinio labirinto. Tai įdomu, tačiau dėl laiko stokos negalėjome jame ilgiau pavaikščioti. Moteris sakė, jog žmonės domisi tais dalykais, nors ji ir nesireklamuoja, gal tik vienas iš kito sužino. Be to, Jurga nesistengia įtikinti labirinto nauda. Ji tik sako, jog norintieji daugiau apie tai sužinoti gali medžiagos susirasti internete, o tikėti tuo ar ne – laisva kiekvieno valia.
Aplink sodybą erdvės tikrai pakanka. Rūpestingai prižiūrėta veja, įrengta laužavietė, palapinė norintiesiems pasislėpti nuo lietaus. Vienur kitur įdomesnis medelis pasodintas. Jurga sako svajojanti kada nors turėti ir gražų parką.
Nesinorėjo iš sodybos išvažiuoti. Aplinkui tiek grožio, gerumo, o šeimininkė kupina kūrybinių sumanymų, kuriais noriai dalijasi.
