Lietuvą, ypač jos vakarinę dalį, praėjusią savaitę merkė smarkūs lietūs. Žemė nespėjo sugerti kritulių, tad vandens lygis upėse ir tvenkiniuose pradėjo kilti. Iš vagų išsiveržę vandenys skandino aplink esančias pievas, rekreacijos zonas, netoli upių įsikūrusias kavines, miestų gatves. Nors situacija Rietavo savivaldybėje ir Plungės rajono savivaldybėje nebuvo tokia ekstremali, kaip Kretingoje ar Klaipėdoje, potvyniai ir čia kėlė problemų gyventojams ir verslui.
Rietave: kritulių kiekis didžiausias, problemų – mažiausiai
Rietavo savivaldybė negali didžiuotis turinti daug vandens telkinių, tačiau lietingiausiomis lapkričio dienomis laukuose susiformavo ne vienas naujas ežerėlis. Neįprasta buvo matyti, kaip užtvindytose pievose tarsi laivai „plaukia“ šienainio ritiniai, o iš paskendusių poilsio erdvių tarsi kiškio ausys kišo dekoratyvinių augalų viršūnės. Vis dėlto didelių potvynių intensyvūs lietūs Rietavo savivaldybėje nesukėlė, nors, viešai skelbiamais www.meteo.lt duomenimis, būtent Rietave lapkričio 7–9 dienomis registruotas vienas didžiausių kritulių kiekis – 38,1 mm (Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) – 47 mm; Juodkrantėje – 35 mm; Plungėje – 30,4 mm ir t. t.).
Daugiausiai gyventojų nusiskundimų sulaukė Rietavo seniūnijos vadovas Ričardas Astrauskas. Apie užsikimšusį melioracijos drenažą signalas iš Pelaičių bendruomenės atskriejo, kai dar lietūs nebuvo tokie gausūs. Seniūnas kartu su Rietavo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju Edgaru Varkaliu buvo nuvažiavę į kaimą ir susipažino su situacija. „Gali būti, kad kažkur užsikišo drenažas, bet gali būti, jog užtvinta dėl to, kad nebėra kur vandeniui nubėgti – melioracijos drenažo žiotys išvestos į upę, o upės pačios pilnos. Keli pelaitiškiai skundėsi, kad į jų rūsius plūsta vanduo, tačiau šiuo metu kitos išeities, kaip patiems pumpuoti vandenį ir apsaugoti savo turtą, nėra. Ieškosime priežasčių, kodėl vanduo nenubėga, ir, jeigu tai bus gedimas, tvarkysime melioracijos įrenginius“, – kalbėjo praėjusią savaitę kalbintas R. Astrauskas.
Kelių skundų dėl į rūsius bėgančio vandens seniūnija sulaukė ir iš Vatušių bei Žadvainų. Tiesa, plūstančiu vandeniu skundėsi ne šalia patvinusios Jūros upės gyvenantys žadvainiškiai, bet žmonės, kurių sodyboje „pakilo“ tvenkiniai.
Didelių išbandymų vandeniu nepatyrė ir tveriškiai. Seniūnas Antanas Zalepūgas pasakojo gavęs vos kelis pagalbos prašymus iš vienkiemių gyventojų. „Didžiausia mus ištikusi bėda – įmirkę keliai. Jeigu jais pradės važinėti sunkiasvorė žemės ūkio technika, problema taps dar didesnė. Bet ūkininkai nejuda – žmonės supranta, kad tai visiškai sugadintų žvyrkelius, ir laukia, kol nors kiek pradžius“, – džiaugėsi tveriškių sąmoningumu A. Zalepūgas.
Panašius rūpesčius dėl kelių būklės išsakė ir Medingėnų seniūnas Tomas Sragauskas. Nors per seniūnijos teritoriją vandenis plukdo smarkiai pakilusi Minija, upė yra atokiau nuo gyvenvietės ir didelių iššūkių medingėniškiams nesukėlė.
Daugėdų seniūnė Asta Globienė neslėpė, kad papildomų darbų būta, bet didesnių bėdų išvengta, nors tvenkiniuose esančios užtvankos atrodė lyg įspūdingi kriokliai.
Rietavo miestas turėjo problemų dėl skendusios Žemaičių gatvės. Seniūnijos darbuotojams teko valyti medžių lapais užkištas vandens surinkimo šulinių groteles. „Kilus smarkesnėms liūtims, ypač rudenį, kai daug lapų, patys gatvių gyventojai galėtų prasivalyti groteles, tada problemų gal iš viso pavyktų išvengti“, – kalbėjo miesto šeimininkas Petras Lengvenis.
Sodyba „Žemsodis“ – lyg Venecija
Žiūrint į socialiniuose tinkluose įkeltas nuotraukas susidarė įspūdis, kad Plungės rajone gausūs lietūs problemų kėlė daug daugiau nei kaimyninėje Rietavo savivaldybėje. Mardosų kaime (Nausodžio seniūnija) esantis „Žemsodis“ tiesiog „plaukė“ Minijos vandeniu. O nuotraukas, ketvirtadienį įkeltas į sodybos feisbuko puslapį, taikliausiai nusakė iškalbingas prierašas: „Šiandien pas mus Venecija!“
Žurnalistų kalbintas Nausodžio seniūnas Gintaras Domarkas didelės tragedijos gamtos siųstuose išbandymuose nematė: „Vieną dieną patvino, kitą dieną nuslūgo. Čia dar ne problema. Negalėčiau pasakyti, kad iš gyventojų sulaukiau daug skundų ar pagalbos prašymų. Pakilęs upių vanduo buvo išėjęs iš vagų, gavau pranešimų apie apsemtas pievas, daržus, šiltnamius, bet kad būtų skendę gyvenamieji namai – ne. Pakilus vandens lygiui, šiek tiek apgadinta Varkaliuose esanti užtvanka, bet ir šiaip ji nebuvo geros būklės. Svarbiausia, kad savo funkciją įrenginys atlieka. Ir antroji mūsų užtvanka Stonaičiuose – jau seniai pusiau avarinės būklės. Dabar, kai vanduo jau nuslūgęs, galiu pasakyti, kad ypač didelių nuostolių nepatyrėme. Žinoma, per tokį lietų įmirko keliai. Kol neapdžius, negalėsime jų greideriu nulyginti.“
Keliskart platesnė ir sraunesnė nei įprastai praėjusią savaitę atrodė Minija ties Stalgėnais. Vandens pursluose maudėsi paupės medžiai, pievose „plaukė“ šienainio ritiniai. Tačiau stalgėniškių šeima, kurios sodybos kiemas virto didele pelke, potvynio romantiškosios pusės, matyt, neįžvelgė. Kaip sakė Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus, užlietos sodybos gyventojai negalėjo ne tik išeiti į kiemą, bet ir šildyti būsto, kadangi rūsiai buvo pilni vandens. Anot seniūno, tai buvo pati sudėtingiausia situacija, nors gauta ir daugiau pavienių pranešimų, kad vanduo bėga į rūsius. Šiek tiek nuogąstauta ir dėl Luknėnų kaime kelią užtvindžiusio Luknos upelio, bet lietus liovėsi ir vanduo didesnės žalos keliui ir po juo įrengtai pralaidai nepadarė.
Platelių seniūnas atostogavo, tad susisiekėme su jį pavaduojančiu vyresniuoju specialistu Justinu Uščinu. Seniūnijos atstovas tikino: „Jokių nusiskundimų iš gyventojų negauta.“ Nepastebėta, kad liūtis būtų išplovusi žvyrkelius ar sugadinusi pralaidas ar kitus įrenginius.
Plungės miesto seniūnijos vadovė Dangirutė Jurkuvienė klausimą apie lietaus sukeltus išbandymus siūlė peradresuoti uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“. „Plungės vandenys“ atsakingi už lietaus vandens surinkimą, tad gyventojus, kurie skambino ir skundėsi dėl neprognozuojamo liūtinio lietaus padarinių, mes nukreipėme skambinti būtent į šią įmonę“, – neslėpė seniūnė.
UAB „Plungės vandenys“ direktorius Alvydas Jasevičius pripažino, kad iššūkių tikrai būta. Įmonės darbininkams teko dirbti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Valymo įrenginiai įprastai per dieną išvalo apie 5 tūkst. kubinių metrų nuotekų, o pačiomis liūtingiausiomis dienomis jų kiekis išaugo daugiau nei penkis kartus. Įmonės vadovo teigimu, su visais išbandymais sėkmingai susitvarkyta – pavyko išvengti nevalytų nuotekų patekimo į telkinius, suskubta į pagalbą žmonėms. „Gamta mus išbandė, bet mums tekę iššūkiai nebuvo tokie dideli, su kokiais susidurta Kretingoje“, – kalbėjo A. Jasevičius.
